Sekėjai

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis




Būdama prie senojo pirklių kelio „Via Hanza“, Kelmė traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir dar 29 upių vingiais, tyrais lyg ašara 53 ežerais, virš 400 kultūros paveldo objektų. Rajonas pasižymi unikaliais kraštovaizdžio objektais: Kriaučiaus akmeniu (Pakražančio seniūnija) įeinančiu į didžiausių Lietuvos riedulių trejetuką, Akmenės akmeniu (Tytuvėnų regioninis parkas) Storąja pušimi (Tytuvėnų apylinkių seniūnija), Akmenų rūža arba Velniakeliu (Tytuvėnų apylinkių seniūnija).

Įdomus ir gausiai lankomas vienas iš hidrologinių gamtos objektų – Svilės šaltiniai (Šaukėnų seniūnija).

Didelę architektūrinę vertę turi Tytuvėnų bažnyčios - vienuolyno ansamblis, pasižymintis savo architektūros stilių įvairove, įtrauktas į Europos Sąjungos kultūros programą “Baroko kelias”. Be Tytuvėnų vienuolyno dar per 3 sakralines rajono vietas (Kražių, Liolių bažnyčių ir Kelmės dvaro) eina “Baroko kelio” maršrutas.

Ramybės ieškantys vis dažniau atranda Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. Sunkiai aprašoma aura slypi vienuolyno skliautuose, maloniai nuteikia nuoširdus bendravimas su vienuoliais.

6 Kelmės dvaro filialai nenusileidžia atraktyvumu, ieškantiems mažų miestelių kultūros lobių.
Kelmės dvare - muziejuje lankytojai supažindinami su vienintele Lietuvoje indėniškosios kultūros ekspozicija. Turistai įtraukiami į indėniškų žaidimų, viktorinų karuselę, vaišinami “irokėzų pyragėliais”, mate arbata su medumi, azartą sukelia šaudymas iš lankų į bizonų siluetus.

Kasmet vis daugiau turistų atranda Kelmę, atvykdami čia su šeimomis, panirdami į urbanizacijos nepaliestos gamtos glėbį. Plataus spektro, kokybiškas paslaugas teikia poilsiavietė “Sedula” prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose, Užvenčio vandens malūnas, kaimo turizmo sodybos "Ąžuolų slėnis", "Penktas sezonas", "Miško vingis", "Akmenukė", "Miego klinika", "Prienų vienkiemis", "Liucijos Pauliukėnienės sodyba", 3 moteliai, 2 kempingai prie Gauštvinio ir Giliaus ežerų.

Per rajoną driekiasi ir nacionalinės autoturizmo, vandens turizmo ir dviračių trasos maršrutai.

Istoriniai Kražiai ir netoliese esantis Lietuvos budizmo centras savo atraktyviomis programomis jau seniai peržengė Lietuvos sienas. Čia organizuojami bažnytinės muzikos, grigališkojo choralo giedojimo studijos, festivaliai, vasaros stovyklos.

Rajono tautodailininkai (šiaudelių pynimas, karpiniai, siuvinėjimas, audimas, medžio drožyba ir kt.) ne tik aktyviai dalyvauja parodose, bet ir turistų grupėms perteikia senąsias rankdarbių tradicijas.

Kelmės rajonas turtingas savo kultūriniu paveldu ir iškiliais žmonėmis. Rajono istorijoje gilų pėdsaką paliko rašytojai: , M. Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Žemaitė, švietėjai: V. Pūtvis - Putvinskis, J. Vadeikis, P. Višinskis, J. Smilgevičius ir kt.


2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis



„Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai“ - partnerystės sodas.

„Dainuojančių akmenų slėnis''- tai mūsų, žemaičių, ir Japonijos Žemės menininkų kompanijos ( http://japanese-landscape.com ) kuriamas unikalus didžiausias Europoje (www.jgarden.org) japoniškas sodas (16 ha).
Projektas atsirado iš svajonės, meilės ir noro sukurti Žemaitijai kūrinį. Šis darbas – tai duoklė Žemei Motinai.

Kretingos rajone įgyvendinamu projektu Dainuojančių akmenų slėnis „Madzuchai“ siekiama sukurti unikalų traukos objektą vietiniam ir atvykstamajam turizmui. Jį įgyvendina specialistai iš Japonijos.

Atskleisti akmenų didybę, vietovės stiprybę buvo pasirinkta japoniško sodo idėja. Žemaičiai paskutiniai pagonys Europoje, šintoizmas - Japonijoje populiariausia religija, labai artima pagonybei. Japonijoje daugiau nei 200 mln. šventų akmenų.
Japonijos dvasią geriausia perprasti lankantis jos soduose. Japonijos sodai — daugiau žmogaus idėjos, o ne gamtos kūrinys. Įspūdingi kraštovaizdžio objektai — uolos, augalai, medžiai ir tvenkiniai — vertinami kaip dvasių buveinės ir simboliai.
Uolos, suformuoti medeliai, augalai, grėbliu išvagotas smėlis, akmenys — sukuria ypatingą gamtos ir žmogaus veiklos darną. Japonų sodai iš naujo priverčia pajusti gamtos grožį.
Žmogus daug vietų vadina stipriomis. Ta stiprybė susijusi ne tik su svarbiais Žemės taškais, tačiau ir su į juos įdėta žmogaus dvasine energija: kokia buvo įdėta, tokią ir jaučiame...





Čia bus japoniškas sodas (tęsinys)






Čia bus japoniškas sodas (tęsinys)