Sekėjai

2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis

Endriejavas (Klaipėdos rajonas).


Ketvirtadienį dieną jau sulauksime žiemiško oro – pasnigs, pūs šiaurės vėjas, dienos temperatūra bus apie nulis laipsnių. Penktadienį šeimininkaus žiema, snigs, daugiausia pajūryje ir kai kuriuose pietiniuose rajonuose. Naktį atšals iki 3-6 laipsnių šalčio.

Žada iki 29 laipsnių šaltį

Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse jau dabar įsivyrauja žiema. Kol kas labiausiai ji jaučiama Estijoje. Čia sninga jau antrą dieną, naktį į trečiadienį iškrito 10 centimetrų sniego, praneša naujienų portalas postimees.ee. Trečiadienį Estijoje siautė pūga, vietomis vėjo greitis siekė net 20-23 m/s. Dėl pūgos kai kuriuose keliuose – sudėtingos važiavimo sąlygos, daugiau nei 2000 namų ūkių liko be elektros. Artimiausiomis dienomis Estijoje ir toliau snigs ir šals.

Nuotraukas iš apsnigtos Estijos galite pažiūrėti čia.

Fotografijos autorius iš Estijos Peeter Langovits

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Iš atostogų

18.10 val. Tokia vakaro žara matau pro savo langą

Indiškas svogūnas Corbis/Scanpix



Šis hiacintinių (Hyacinthaceae) šeimai priklausantis augalas, kad ir kaip būtų keista, yra kilęs ne iš Indijos, o iš Afrikos. Indiškasis svogūnas (Ornithogalum caudatum) turi gana didelę šviesiai žalios spalvos svogūno galvutę. Lapai diržo formos, svogūno galvutės viršuje sudarantys vamzdelį. Žydėti pradeda 2–3 gyvenimo metais, žydi išleisdamas stambią strėlę – žiedynkotį, kuris gali būti net metro ilgio. Žiedyno gale yra kekė, sudaryta iš baltai žalsvų žiedų.

Paprastai vaistams naudojami augalo lapai. Juose esančios gleivės skatina kraujo tekėjimą į skaudamas vietas, alkaloidai suteikia nuskausminamųjų savybių. Taigi indiškojo svogūno taikomi gydant galvos skausmus, radikulitą, podagrą, artritą, artrozes, sumušimus, vabzdžių įkandimus, herpesą (pūslelinę). Dažniausiai naudojami švieži patys seniausi augalo lapai; nupjaunamas apie 2 cm ilgio lapo gabalėlis ir juo trinama skaudama vieta.

Taip pat iš indiškojo svogūno galima pasigaminti lapų košelę, sultis (košelė išspaudžiama pro marlę), užpilą, nuovirą, spiritinę trauktinę, tepalą (sumaišant sultis ar košelę su vazelinu).

2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienis




Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius. Ši šventovė — tai Lietuvos Krikšto simbolis.

Vilniaus arkikatedroje ilsisi visos Lietuvos ir jaunimo globėjo — šv. Kazimiero žemiškieji palaikai. Čia 1918—1925 m. vyskupavo pal. Jurgis Matulaitis. 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Vilniaus arkikatedroje malda pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą.

Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso, baroko pėdsakai.





Niūrias rudens dienas praskaidrino pražydusi orchidėja



2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Minijos slėnyje – Kartenos miestelis

Baltasis tiltas.
Pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje. Ilgis 240 metrai, plotis 6 metrai, aukštis 11,4 metrai. Pastatytas 1995 metais. Projekto autorius architektas Algimantas Nasvytis.