Sekėjai

2011 m. liepos 24 d., sekmadienis





„Pačiame Žemaičių žemės viduryje aukšta, kalvota. Čia susibūrė netoli viens kito iškiliausi šio krašto sostakalniai ir dievkalniai. Žemaičių aukštuma nuo šešėlių vakare išrodo kiek panaši į didžiulį lėkštą piliakalnį. Ir staiga... čia, aukštai, kur pūpso visi medvėgaliai, girgždutės ir sprūdės, randi erdvų paviršiaus įdubimą. Lyg kas ne taip – visą pusdienį kopęs į aukštumą, negali nenustebti – tvyro pelkynai, pamiškės ir debesuotą padangę savo žydriu tvieskia ežerai. Tai didžioji Varnių loma.”(Č. Kudaba - „Septyni keliai iš Varnių”. K., 1993).

Varniai - miestas Telšių rajono savivaldybėje, į pietus nuo Telšių. 1294 gyventojai (2006 m. Statistikos departamento duomenys). Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų (namas, kuriame 1850-1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, XVI-XVII a. bažnyčia). XIV a. dešiniajame Varnelės upės krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, nuolat puldinėjusius kryžiuočius 1389 metais čia sumušė žemaičiai. XV a. dešiniajame krante įsikūrė Varniai, kuriuose 1416 m. Vytauto Didžiojo paliepimu Šv.Aleksandro garbei pastatyta pirmoji bažnyčia. 1417 m. įsteigta vyskupija, 1417-1864 metais čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. Nuo XVI a. Medininkai vadinami Varniais. 1595 m. kan. M.Daukša Varniuose išverčia bei išleidžia "Katekizmą", 1599 m. - "Postilę". 1635 metais suteikta Magdeburgo teisė- gautas miesto herbas, nustatyta pareigūnų rinkimo tvarka.

1740-1864 metais čia veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi M. Valančius, A.Strazdas, A.Vienažindys, A. Baranauskas. Po 1864 metų sukilimo seminarijos pastatas buvo paverstas kareivinėmis. 1926-1931 metais čia veikė Varnių koncentracijos stovykla. Po nepriklausomybės atkūrimo Varniuose įkurtas seniūnijos centras.

Parengta pagal http://www.wikipedia.org














Kaimo gėlynuose

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis





Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, vad. Šatrijos kalnu, yra 1,5 km į PV nuo Luokės - Šaukėnų kelio, apylinkėje dominuojančioje kalvoje. 1835 m. piliakalnyje vyko kasinėjimai. Pagal archeologinius radinius jis datuojamas I tūkstm. po Kr. antra puse - II tūkstm. pradžia.











Kalno aukštis – 228 m. virš jūros lygio. Nuo Šatrijos matai neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km. stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. Kalno apylinkės paskelbtos Šatrijos kraštovaizdžio draustiniu (plotas 813 ha), kurio tikslas - išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.

2011 m. liepos 14 d., ketvirtadienis




Pašilių (Vyžuonų apyl.)


Molėtų, Strakšių (Žaibiškių apyl.), Katlėrių (Stiprėnų apyl.)


Degėsių (Užpalių apyl.), Draničėnų (Stiprėnų apyl.)


Kaniūkų (Skudutiškių apyl.)

Šie šventieji akmenys perkelti į Molėtų observatorijos teritoriją

2011 m. liepos 12 d., antradienis


Šiandien atsidaro antroji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė "ArtVilnius'11" (liepos 13 - 17 d. Vilniuje,LITEXPO).

Nuorodą, kur rasite mugės katalogą (pdf formate), programą, ir kt. informaciją: http://www.artvilnius.com/artvilnius2011/programa/