Sekėjai

2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

3. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / ANYKŠČIŲ RAJONAS


Andrioniškio herbe pavaizduotas šv. Andriejaus kryžius, o mėlyname fone – išminties simbolis – sidabrinė pelėda su auksiniais nagais ir snapu. Dailininkas Arvydas Každailis, jį patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė 2011 m. balandžio 19 d.

Anykščių herbas – sidabriniame lauke, pakelto, banguotais kraštais mėlyno pleišto viduryje vaizduojamas ant rudo arkinio tilto fragmento, kylančio iš mėlynos skydo papėdės, stovintis šv. Jonas Nepomukas su juoda sutana, biretu ir batais, sidabriniu veidu, rankomis, kamža ir rudu apsiaustu. Dešinėje rankoje pakėlęs jis laiko juodą kryžių, ant kurio yra sidabrinis nukryžiuotasis, o kairėje – žalią palmės šakelę. Aplink galvą 5 sidabrinės žvaigždutės. Skydo šonuose dvi, apačioje raudonu kaspinu surištos, rudos šakelės su žaliais lapais ir raudonais vaisiais. 1792 m. sausio 17 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas suteikė Anykščiams miesto teises (1795 m. jos buvo panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių Šv. Jono Nepomuko statula. 1970 m. bandyta atkurti Anykščių herbą, šventojo figūrą pakeičiant mergina, laikančia dešinėje rankoje leliją, kairėje – atverstą knygą (autorius – dailininkas Vytautas Kalinauskas). 1992 m. lapkričio 4 d. herbą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas patvirtino nutarimu Nr. I-3024. Herbo etalono autorius - dailininkė Laima Ramonienė.

Debeikių herbas – mėlyname skydo lauke pavaizduotas šokantis sidabrinis žirgas su auksinėmis kamanomis. Istorinio herbo Debeikiai neturėjo. Miestelio ir apylinkių žmonės tarpukariu garsėjo auginamais žirgais, todėl žirgas yra ir miestelio herbe. Dailininkas Raimondas Miknevičius. Pakoreguotą projektą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2002 m. rugpjūčio 21 d. (VŽ, 2002, Nr. 83-3555)

Kavarsko herbas – mėlyname lauke į žalią papėdę įsmeigtas auksinis kalavijas, iš papėdės abipus kalavijo lankais trykšta sidabrinės čiurkšlės, virstančios sidabriniais lašais.Prezidento dekretu herbas patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Autorius Rolandas Rimkūnas.

Skiemonių herbo etaloną sukūrė dailininkas Rimantas Tumasonis. Jame vaizduojamas auksinis banguotas stulpas žaliame fone, kuris simbolizuoja vingiuotus Skiemonių kelius ir primena raidę S. Herbą 2011 m. gegužės 17 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-696.

Svėdasų herbas – dygliuota linija ties skydo galvos riba perkirstame skyde dvispalvis varpas: jo viršus mėlynoje skydo galvoje auksinis, apačia sidabriniame lauke – mėlyna. 2002 m. gruodžio 19 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1997. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Traupio herbas – skydo sidabriniame lauke žalias šerinės kalnarūtės keras. Šis į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas nykstantis augalas, vienas iš rečiausių Lietuvoje sporinių induočių, jau daug metų želia ant senosios akmeninės Traupio kapinių tvoros, o Lietuvoje tokių vietų – tik kelios. Šerinę kalnarūtę Traupyje prieš keliolika metų pamatė ir pirmą kartą ją atpažino tuo metu mokyklos direktoriumi dirbęs gamtininkas, dabar Anykščių meras Sigutis Obelevičius. Tik kalnuose sutinkamą augalą, jo nuomone, į Traupį atpūtė vėjas, toli nešiojantis jo sporas iš artimiausių nuo Lietuvos Skandinavijos ar Tatrų kalnų. 2008 m. rugpjūčio 25 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K-1484. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Troškūnų herbas - skydo auksiniame lauke juodas šėlstantis šernas su sidabrinėmis iltimi ir akimi. 2003 m. birželio 2 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 98. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Viešintų herbas – Viešintų miestelio heraldinis atributas. Patvirtintas 2006 m. lapkričio 30 d.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą