Sekėjai

2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

7. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖ


Beižionių herbas – Beižionių kaimo heraldinis simbolis. Žaliame skydo lauke sidabrinė priekin pasisukusi gervė, demonstruojanti nuleistus sparnus, auksiniais kojomis ir snapu, raudonu viršugalviu. Simbolika: Gervė – budrumo, ilgaamžiškumo, išminties, ištikimybės išraiška. Krikščionybėje dėl savo sugrįžimo į gimtąsias vietas – prisikėlimo simbolis. Žalia spalva - heraldikoje simbolizuoja laisvę, grožį, sveikatą ir viltį. Istorinio herbo Beižionys neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta pavaizduoti gervę – retą Lietuvoje paukščių rūšį, įrašytą į Raudonąją knygą. Šis paukštis yra labai atsargus ir baikštus, gyvena pelkėse, miškų raistuose. Beižionių seniūnijoje jų sutinkama Taureikos, Liaukiškėse ir kitose vietovėse. Beižionių herbas patvirtintas 2006 m. lapkričio 17 d. LR prezidento dekretu Nr. 800. Etaloną sukūrė Rolandas Rimkūnas.

Elektrėnų herbas – mėlyname skydo lauke trys auksinės kairieji kaspinėliai su lūžiu centre (imituojančios žaibus). Abipus juostelių dvi auksinės aštuonkampės žvaigždės plonais juodais apvadėliais. Žaibai visais laikais buvo laikomi dievų įrankiu, galingiausi dievai jais svaidėsi dar nuo Antikos laikų. Herbe žaibai simbolizuoja energetikos galią. Dvi aštuonkampės žvaigždės simbolizuoja kaimus, buvusius miesto vietoje (apatinė žvaigždė), ir dabartinį miestą (viršutinė žvaigždė). Simbolių kalboje aštuonkampės žvaigždės reiškia kūrybą ir derlingumą. 1999 metų spalio mėnesį Lietuvos Heraldikos komisija jį patvirtino ir tų pačių metų lapkričio 10 d. jį patvirtino Prezidentas dekretu Nr. 662. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Gilučių herbas – žaliame skydo lauke 12 auksinių gilių (išdėstymas eilėmis 2:3:2:3:2). Gilės – derlingumo, klestėjimo, dvasinės energijos ženklas. Antikos laikais prieš pranašaujant ateitį, kad ją geriau nuspėti, orakulas valgydavo giles. Žmonės jas nešiodavo ir kaip amuletą. Skaičius 12 – amžinojo ciklo simbolis, kalendorinius metus sudaro 12 mėnesių, žvaigždėto dangaus skliautas astrologijoje padalintas į 12 Zodiako ženklų. Graikų panteone buvo 12 dievų, Jėzus Kristus turėjo 12 mokinių – apaštalų ir t. t. Žalia spalva – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties išraiška, tai ir augmenijos spalva. Gilučiai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo pritarta seniūnijos siūlymui, jog herbe būtų pavaizduotas simbolis, susijęs su skaičiumi dvylika (žinomas pirmasis įsikūrusio kaimo sodybų skaičius) ir ąžuolo, kaip tvirtumo, jėgos ir nepriklausomybės įvaizdžio motyvas. Ąžuolas su gilėmis – brandos išraiška. Todėl herbe nuspręsta pavaizduoti 12 gilių, kaip jaunos, besivystančios seniūnijos įvaizdį. Gilučių herbas patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 1 d. LR prezidento dekretu Nr. 696. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Kazokiškių herbas – skydo lauke virš sidabrinio pusmėnulio skydo papėdėje Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu, puslankiu apsupta dvylikos auksinių penkiakampių žvaigždžių. Heraldikoje mėlyna spalva reiškia ištikimybę, dieviškąją išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Istorinio herbo Kazokiškės neturėjo. Dabartinio etalono autorius – Rolandas Rimkūnas. Herbas patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. Prezidento dekretu Nr. 484.

Kietaviškių herbas – mėlyname lauke auksinis skrendantis ir žiūrintis atgal erelis, naguose laikantis auksinę žuvį. 2002 m. gegužės 9 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1761. Herbo etalono aMėlynameutorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Pastrėvio herbas – sidabriniame skydo lauke žalias vandens malūno ratas su auksine ašimi, skydo galva mėlyna, atskirta debesiška linija. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais svarstant naujo herbo idėjas buvo nuspręsta naujajame Pastrėvio herbe pavaizduoti vandens malūno ratą, kuris simbolizuotų nuo seno kaime buvusį malūną, elektros energijos gamybą, seniūnijoje esančius vandens telkinius. Viduramžių mene dažnai vaizduojamas „gyvenimo ratas“, kuris gali žmogų iškelti ir nusmukdyti, arba „laimės ratas“, niekada nesustojantis ir permainingas. Kasdienėje kalboje dažnai vartojame posakius „ratas pasisuks“ (pasikeis likimas) arba „sustabdyti istorijos ratą“. Daugelyje pasaulio kultūrų ratas yra tobulumo, saulės simbolis. Ir Lietuvoje birželio pabaigoje per Rasos šventę nuo aukštumėlių paleidžiami degantys ratai, kad nusileidusi saulė ir vėl pakiltų kitą dieną. Malūnas nuo viduramžių buvo žmogaus gyvybinės veiklos, kaimų bendruomenių bei kaimynų susitikimų vieta. Skandinavų mitologijoje malūnas – derlingumo, gausos simbolis. Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę, siejama su vandeniu – vienu iš visatos elementų. Žalia spalva – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties įsikūnijimas, augmenijos spalva. Pastrėvio herbas patvirtintas 2006 m. liepos 19 d. LR prezidento dekretu Nr. 685

Semeliškių herbas – skydas nuskeltas iš kairės lėkštos S raidės linija. Žaliame priekiniame lauke auksinis varpas. Galinis laukas sidabrinis, damaskuotas rombišką tinklelį sudarančiomis juodomis linijomis, langelių centruose – lygiakraščiai kryželiai. Simbolika Žalia spalva – laisvė, grožis, džiaugsmas, viltis ir sveikata. Sidabrinė spalva – dorumas, skaistumas, nekaltybė ir sveikata. Varpas – ryšio tarp dangaus ir žemės simbolis. Varpo skambesys dažnai perspėja apie besiartinančius pavojus, praneša geras žinias. S pavidalo skėlimo vingis – simbolizuoja miestelio pirmąją miestelio pavadinimo raidę "S" ir upės Strėvos vingį. Sidabrinė skydo dalis papuošta gotikiniu ornamentu, nes ir varpas yra lietas gotikos epochoje. Heraldikos komisija Semeliškių herbą aprobavo 2002 birželio 27 d. Herbas patvirtintas 2002 m. rugsėjo 22 d. LR prezidento dekretu Nr. 1849.

Vievio herbas – mėlyname lauke auksinės spausdinimo staklės (presas). Presas pasirinktas norint pagerbti pirmuosius krašto spaustuvininkus. 1999 m. gegužės 20 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 456. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą