Sekėjai

2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

2. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / ALYTAUS RAJONAS


Alytaus herbas – raudoname skydo lauke sidabrinė penkialapė heraldinė rožė (erškėtis) su auksiniu viduriu ir žaliais dygliais. Alytui Magdeburgo teises ir herbą suteikė Steponas Batoras 1581 m. birželio 15 d. (rosa alba in campo rubeo – „balta rožė raudoname lauke“). Rožė vienas iš labiausiai paplitusių simbolių Europoje. Gali būti, kad ji pasirinkta pagal Orlovskių giminės (bajorai, gyvenę Alytaus apylinkėse) herbą. Alytaus dabartinį herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas 1995 m. gruodžio 11 d.

Alytaus rajono savivaldybės herbas – herbo auksiniame lauke žalioje skydo papėdėje išaugusios trys žalios lelijos su raudonais žiedais.

Daugų herbo simbolika greičiausiai susijusi su XVIII a. pabaigos politiniais įvykiais. Šarvuotas karys su alebarda, skydu ir kalaviju turėjo saugoti Daugų miestą ir visą kraštą nuo gresiančio pavojaus, ginti miestiečių teises. Manoma, jog kario idėja pasiskolinta iš senosios Trakų kunigaikštystės heraldikos. Daugų herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 4 d. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Simno herbas - herbo sidabriniame lauke šv. Povilo, vilkinčio sidabriniais marškiniais ir raudonu apsiaustu, atvaizdas. Dešine ranka jis remiasi į nuleistą sidabrinį kalaviją su auksiniu efesu, kairėje laiko auksinę Evangelijų knygą. Kūnas natūralios spalvos, barzda ir plaukai sidabriniai, nimbas ir sandalai auksiniai. 1999 m. birželio 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 498. Herbo etalono autorius - dailininkas Arvydas Každailis.

Butrimonių herbas – žaliame herbinio skydo lauke stilizuota trijų auksinių kelių sankryža su trikampe juodai damaskuota auksine aikšte. Pirmą kartą gyvenvietė minima 1699 m. Netrukus susiformavo miestelis, kuris buvo prie svarbaus prekybinio kelio, ėjusio iš Vilniaus į Prūsiją. Bėgant laikui, iš kelių, vedančių į Vilnių, Alytų ir Punią sankryžoje, susiformavo vienintelė Lietuvoje trikampė miestelio aikštė. Miestelis kelis kartus niokotas karų ir gaisrų, tačiau centrinės miesto dalies planas nepakito iki šių dienų. Jis paskelbtas Lietuvos urbanistikos paminklu. Istorinio herbo miestelis neturėjo, tad svarstant naujo herbo idėjas, nutarta herbe atvaizduoti miestelio aikštę. Ji rodo unikalų urbanistikos paminklą, bei miestelio atsiradimo aplinkybes. Butrimonių herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 2001 m. rugpjūčio 22 d. Dailininkas Arvydas Každailis.

Krokialaukio herbas – sidabriniame skydo lauke – žingsniuojantis žiūrintis atgal raudonas žirgas su raudonais apynasriu ir pavadžiu. Istorinio herbo Krokialaukis neturėjo. Svarstant herbo idėjas, seniūnijos atstovų siūlymu nutarta pavaizduoti žirgą. Dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas Lietuvos prezidento dekretu patvirtintas 2007 m. liepos 11 d.

Nemunaičio herbas – herbo mėlyname lauke (papėdė žalia) vaizduojamas šv. Kazimieras, dešinėje rankoje laikantis auksinį kryžių, kairėje – žalią lelijos šakelę su trimis sidabriniais žiedais. Šventasis dėvi raudonus marškinius ir apsiaustą, papuoštą šermuonėlio kailiu, ant galvos – raudona su auksiniais lankais Lietuvos kunigaikščių karūna. Veidas ir rankos natūralios spalvos, plaukai juodi, apavas auksinis. Istorinis herbas patvirtintas dar 1792 m. kovo 19 d. Vėliau savivalda panaikinta. 1999 m. lapkričio 10 d. naująjį herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 661. Dailininkas Juozas Galkus.

Punios herbas – skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame sidabriniame lauke vaizduojamas Šv. Stanislovas, prikeliantis iš rudo kapo rudaplaukį Piotroviną. Vyskupo kapa ir mitra raudonos, nimbas, pastoralo spiralė ir gumbas, kapos ir mitros kraštai auksiniai. Abiejų figūrų marškiniai, vyskupo apykaklė, pastoralo lazda sidabriniai. Kūnai natūralios spalvos. Užpakaliniame mėlyname lauke sidabrinė pasaga galais į viršų, iš jos kyla sidabrinė strėlė su raudona plunksna. Istorinis herbas patvirtintas 1791 m. Dabartinis herbas patvirtintas 1998 m. rugpjūčio 4 d. Prezidento dekretu.

Alovės herbas – siaura balta juostele perkirsto herbinio skydo mėlyname viršutiniame lauke auksinė Dievo apvaizdos akis, raudoname apatiniame - trys sidabriniai bezantai (monetos). Bendruomenės pageidavimu herbe nuspręsta įamžinti Dievo globos simbolį – dieviškąją akį, taip pat miestelio turtingumą bylojančius lobius. Alovė – viena seniausių gyvenviečių. Pilkapyje archeologai rado Vytauto laikais kaldintus denarus. 1955 m. moliniame inde buvo rastas lobis - X1V-XV a. sidabro lydiniai ir 56 Prahos valdovo Vaclovo IV (1378-1419) grašiai. Alovės apylinkės žmonės aktyviai dalyvavo nacionalinio išsivadavimo, o pokario metais – partizaniniame judėjime. Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 28 d. dekretu Nr. 1K-1420. ailininkas Rolandas Rimkūnas.

Pivašiūnų herbas – mėlyname skydo lauke gulsčiame sidabriniame pusmėnulyje ragais į viršų auksinis Pivašiūnų Švč. Mergelė Marijos su kūdikėliu paveikslas, viršuje apsuptas 12 mažesnių auksinių ir 12 didesnių sidabrinių šešiakampių žvaigždžių, papėdėje – heraldinis juodas trikalnis. Heraldinis trikalnis – simbolizuoja bažnyčios, mokyklos ir piliakalnio kalnelius. Mėlyna spalva – simbolizuoja dangų, dvasios ramybę. Patvirtintas 2006 m. gegužės 24 dieną Prezidento dekretu Nr. 633. Parenkant herbo elementus, buvo tariamasi su miestelio gyventojais. Dailininkas Arvydas Každailis.

Miroslavo herbas – herbo mėlyname lauke sidabrinė kylanti koplyčia su auksiniu kryžiumi ir varpu. 2004 m. vasario 4 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 363. Dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą