Sekėjai

2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

12. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / KAIŠIADORIŲ RAJONAS


Buvęs Darsūniškio heraldinis atributas. 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo herbą, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras su mitra ant galvos, purpuriniu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiais. Karalaitis pavaizduotas išskėstomis rankomis – dešinėje rankoje laikė leliją, kairėje – kryžių.

Kaišiadorių
herbas – juodame lauke keturi sidabriniai stilizuoti žirgai su besiplaikstančiais sidabriniais karčiais ir raudonomis akimis. Antrasis ir ketvirtasis žirgai atsukti į kairę. Žirgai primena skirtingomis kryptimis pralekiančius traukinius, ilgi banguoti žirgų karčiai - garvežių paliekamų dūmų juostas, o raudonos akys - žibintus. Šios figūros įkomponuotos juodame skyde. Ši spalva yra klasikinė, nuo seno naudojama heraldinėje praktikoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu su Kaišiadorių apylinkėmis galime sieti Trakų kunigaikštystės, vėliau Trakų vaivadijos herbus. Čia gyveno arba turėjo dvarus žymūs Lietuvos didikai ir bajorai Oginskiai, Riomeriai, Tiškevičiai, Pociejai ir kiti, kurie naudojo savo giminių herbus. Kai kurie miesteliai XVIII a. gavo savivaldos privilegijas ir herbus - tai Žiežmariai, Žasliai, Rumšiškės ir Darsūniškis. Dabartinio miesto apylinkės dar XX a. pradžioje priklausė Žiežmarių parapijai ir valsčiui, todėl siejosi su šiuo miesteliu, kurio herbe buvo vaizduojamas šv. Stanislovas (tiesa, šis ryšys tėra istorinis, nes herbas dėl to meto politinių aplinkybių neturėjo juridinės reikšmės ne tik aplinkiniams kaimams, bet ir pačiam miesteliui). Lietuvos heraldikos atgimimas žymus 1966–1970 metais, kuomet prie Lietuvos TSR kultūros ministerijos veikė Heraldikos komisija, kuri rūpinosi miestų istorinių herbų atkūrimu ir naujų paruošimu. 1968 metais ši komisija aprobavo istorinį Rumšiškių ir naujai sukurtą Kaišiadorių herbus. Juos abu paruošė dailininkas Arūnas Tarabilda. Nors dabartinių Kaišiadorių vietoje gyventojų pėdsakus parodo net priešistorinių laikų dirbiniai, o istoriniai rašytiniai šaltiniai Kaišiadorių gyvenvietę mini jau keletą šimtmečių, tačiau didžiausią įtaką miestelio išaugimui turėjo maždaug 1860 metais per Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro laukus nutiesta Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį, taip pat 1871 metais pratęsta Kaišiadorių - Liepojos geležinkelio linija. Tokiu būdu dabartinio miesto vietoje atsirado reikšmingas geležinkelių mazgas su stotimi, šalia kurios ir išaugo miestelis. Atsižvelgiant į geležinkelio reikšmę miesto raidai dailininkas A. Tarabilda Kaišiadorių herbo figūromis ir pasirinko lekiančius keturis baltus stilizuotis žirgus su vėjyje besiplaikstančiais karčiais ir raudonomis akimis. 1996 m. spalio 18 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1076. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis, kuris suheraldino A. Tarabildos 1968 m. paruoštą herbą.

Kruonio herbas – pavaizduotas elektros energijos simbolis – žaibas, kadangi vietovė visoje Lietuvoje žinoma kaip Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės įsikūrimo vieta. Herbas patvirtinas 2007 m. gegužės 9 d. LR prezidento dekretu.

Palomenės herbas – mėlyname lauke sidabrinis arkangelas Mykolas, dešine ranka sidabrine ietimi smeigia po kojomis pamintą juodą drakoną. Arkangelo kūno spalva, sparnai, plaukai, šarvai ir kairėje rankoje laikomos svarstyklės – sidabriniai. Herbas patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-89.

Rumšiškių herbas – raudoname lauke trys dvigubos sidabrinės heraldinės lelijos, išdėstytos trikampiu, kurio viršūnė apačioje. 1791 m. gruodžio 12 d. Stanislovas Augustas suteikė Rumšiškėms herbą. Sovietmečiu patvirtintas 1968. Dailininkas Arūnas Tarabilda. 1998 m. rugsėjo 14 d. dabartinį herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 176. Herbo etalono autorius - dailininkas Raimondas Miknevičius.

Žaslių herbas – auksinis kviečių pėdas mėlyname dangų simbolizuojančiame fone. Virš pėdo – du angelai laiko laurų vainiką, kuriame lotyniškai įrašyta: „Ex mancipio libertas“ (iš nuosavybės [teisių turėjimo] – laisvė). 1992 m. birželio 17 d. LR AT dekretu herbas atkurtas. Žaslių miesto teisių ir herbo atkūrimo dieną to meto Aukščiausio tarybos pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius atvežė herbą, kurį pašventino miestelio bažnyčioje ir iškilmingai įteikė Žaslių seniūnui Algimantui Mataičiui. Ta proga Žasliuose buvo surengta didelė šventė.

Žiežmarių herbas – skydo mėlyname lauke, virš žalios skydo papėdės, vaizduojamas purpurinę kapą ir mitrą bei sidabrinę albą dėvintis, į kairę pusę atsigręžęs, kairėje rankoje laikantis auksinį pastoralą šv. Stanislovas. Prieš jį pamaldžiai sudėjęs rankas iš rudo kapo keliasi sidabrinis Piotrovinas. Figūrų kūnai natūralios spalvos, kapos ir mitros kraštai, rankogaliai auksiniai. Skydo galvoje spinduliuoja auksinė Dievo Apvaizdos akis, apačioje du žali medeliai, išaugantys iš skydo šonų. Virš skydo auksinė uždara karališkoji karūna. 1998 m. gruodžio 28 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 278. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą