Sekėjai

2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

17. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / KĖDAINIŲ RAJONAS


Pirmasis Josvainių herbas patvirtintas 1792 m. kovo 29 d. Stanislovo Augusto, kuris privilegijoje rašė: Privilegijos prašė Žemaitijos kunigaikštystės Josvainių miesto kilmingųjų: burmistro, vaito, tarėjų, suolininkų, taip pat visų miesto gyventojų vardu Ponų taryba ir kiti aukšti valdovo pareigūnai. <...> Šarvuotas riteris ant žirgo, laikantis kalaviją, suteikiamas Josvainių miesto pasididžiavimui. Stanislovas Augustas, 1792 m. Atkuriant herbą Heraldikos komisija rekomendavo atsisakyti kai kurių smulkių ir nereikšmingų detalių, dabartinei heraldikai nebūdingų atspalvių. Etalono dail. Rolandas Rimkūnas. Dabartinis herbas patvirtintas 2006 m. liepos 19 d. Prezidento dekretu Nr. 686. Kėdainių herbas – skydas nuskeltas iš dešinės į du laukus: mėlyną (priekiniame lauke) ir auksinį. Mėlyname lauke sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais. Ją, iš auksinio lauko, įsiterpusi į mėlynajį lauką, laiko juoda erelio koja su juodu sparnu.

Kėdainiai iki XIX a. buvo privatus miestas ir turėjo net kelis herbus. Kai miestas priklausė Kiškoms, Zigmantas Vaza suteikė Magdeburgo teises ir herbą (1590 m. balandžio 15 d.) – mėlyname skydo lauke sidabrinė pasaga (lenk. potkowa) su trimis auksiniais kryžiais. Viduryje pasagos dvi lašišos. Vedus kunigaikščiui Kristupui Radvilai Oną Kiškaitę herbas buvo pakeistas. 1627 m. atsirado nuskeltas herbo skydas. Auksiniame lauke juodas erelio sparnas su koja, mėlyname pasaga su kryžiais. Tokį herbą 1648 m. balandžio 28 d. patvirtino valdovas Vladislovas Vaza. Juodas erelio sparnas su koja yra dalis kunigaikštiškojo Radvilų herbo, o pasaga – Kiškų ir dalis pirmojo Kėdainių herbo. XX a. susigražinus miesto herbą, šis buvo klaidingai perpieštas iš išlikusių XIX a. dokumentų. Tuomet erelio sparnas ir pasaga buvo skirtinguose laukuose ir nesujungti erelio koja. Toks klaidingas herbas buvo pasiūlytas ir 1969 m., kuris po poros metų buvo panaikintas.

Atkurtą Kėdainių herbą (dailininkas A. Tarabilda) patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1991 m. rugpjūčio 30 d. Josvainių herbas – skydo sidabriniame lauke žalia papėde atgal jojantis šarvuotas raitelis sidabriniais šarvais su raudona perpete ant raudono žirgo, rankoje laikantis sidabrinį falčioną auksiniu efesu su lankeliu. Šalmas papuoštas stilizuotomis stručio plunksnomis, dvi auksinės, dvi mėlynos, balnas – mėlynas.


Krakių herbe pavaizduotas ant raudono rato stovintis juodasis gandras auksiniame fone. Herbas patvirtintas 2011 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-752. Etalono autorius – Juozas Galkus.

Surviliškio herbas – mėlyname skyde pavaizduotas auksinis vieno iš V. Svirskio kryžių viršutinis fragmentas. [1] Herbą 2011 m. liepos 12 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-757. Etalono autorius – Juozas Galkus

Šėtos herbas – skydo mėlyname lauke sidabrinė išrauta obelis su trimis auksiniais obuoliais. 2002 m. gegužės 9 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1760. Herbo etalono autorius – dailininkas Vaidas Ramoška.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą