Sekėjai

2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

18. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / KELMĖS RAJONAS


Kelmės herbas – mėlyname lauke sidabrinis dešimties stipinų vežimo ratas, žalioje papėdėje trys vertikalūs sidabriniai ąžuolo lapai. Herbo motyvas pasirinktas pagal tai, kad Kelmė įsikūrusi prie svarbaus kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , tad pro ją pravažiuodavo daug pašto karietų, pirklių vežimų. 1998 m. lapkričio 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 233. Herbo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.

Kražių herbas – mėlyname lauke demonstruojantis sparnus sidabriniais šarvais arkangelas Mykolas, laikantis dešinėje rankoje pakeltą sidabrinį kalaviją su auksine rankena, kairėje – auksines svarstykles, raišteliai juodi. Arkangelo kūnas natūralios spalvos plaukai juodi, ant krūtinės dvi aukso juostos, primenančios Andriejaus kryžių. Po kojomis juodas ant nugaros gulintis velnias su sidabriniais ragais. Kražių vietovę bene labiausiai išgarsino XIX a. pab. įvykiai. Rusijos imperatoriui Aleksandrui III 1893 m. įsakius nugriauti Kražių benediktinų bažnyčią ir vienuolyną, gyventojai pasipriešino, nes jų prašymo bažnyčią paversti parapine, rusų valdžia nepaisė. Lapkričio 21 d. įvyko susirėmimas tarp tikinčiųjų ir Kauno gubernatoriaus atsivestų policininkų bei žandarų. Tik rytojaus dieną, kai gubernatoriui į pagalbą atskubėjo Dono kazokų III pulko trys šimtinės, pasipriešinimas buvo palaužtas. Per susirėmimus ir egzekuciją žuvo 9 žmonės, apie 50 buvo sužeista, keli šimtai tardyta, 35 nuteisti kalėti. Šiuos įvykius amžininkai praminė Kražių skerdynėmis. Rusijos veiksmus pasmerkė pasaulio visuomenė. Būtent tai ir paskatino Kražių herbe pavaizduoti kovotoją su blogiu arkangelą Mykolą, pamynusį kazkoką primenantį velnią. Juo labiau, kad čia anksčiau stovėjo parapinė Šv. Mykolo bažyčią, išliko arkangelo Mykolo paveikslas. Herbo etalono autorius – dailininkas Agnius Tarabilda. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 1993 m. kovo 4 d. patvirtino dekretu Nr. 10. [1]

Liolių herbas – mėlyname lauke įžambiai sukryžiuotas geležtėmis į kairę sidabrinis kardas-pjūklas ir alebarda. Kardo-pjūklo rankena ir alebardos kotas – auksiniai. [1] Herbą 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-83.

Šaukėnų herbas – mėlyname skydo lauke sidabriniai trijų arkų vartai su trimis auksiniais kryžiais ir stogeliais. Centrinis kryžius patriarchinis, kraštiniai – lotyniški. Herbui pasirinktas Šaukėnų bažnyčios šventoriaus vartų motyvas. Vartai turi daug prasmių: kasdieniniame gyvenime – apsaugą, dvasiniame – perėjimą iš vienos būties į kitą. Šaukėnų herbą Lietuvos Prezidentas patvirtino 1999 m. gegužės 7 d.

Tytuvėnų herbas – skydo raudoname lauke už arkados sidabrinė bažnyčia su auksiniais kryžiais ir skulptūrėle centrinio bokšto nišoje. Sidabrinės arkados vidurinėje raudonoje nišoje auksinis bernardinų simbolis: žiede dvi sukryžiuotos rankos ir kryžius. 2002 m. rugpjūčio 19 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1865. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Užvenčio herbas – raudoname lauke virš skydo papėdėje išgaubtos sidabrinės banguotos juostos auksinis šokantis pegasas sparnais virš nugaros. 2000 m. kovo 23 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 821.[1] Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Vaiguvos herbo skydo mėlyname lauke sidabrinė apversta gegnė, virš kurios auksinė bekaklė Jono Krikštytojo galva. Heraldinė figūra sidabrinė gegnė asocijuojasi su miestelio vardu ir upe Knituoja. Šventas Jonas Krikštytojas traktuojamas kaip žmonijos užtarėjas, asketiško gyvenimo būdo idealas.Istorija Vaiguva istorinio herbo neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su Vaiguvos bendruomene buvo nuspręsta herbe pavaizduoti heraldinę figūrą sidabrinę gegnę ir įamžinti 1803-1804 m. pastatytą naują dvibokštę bažnyčią, kuri tituluojama Šv. Jono Krikštytojo vardu. Vaiguvos bažnyčia ir dalis miestelio gatvių įrašyta į Lietuvos urbanistikos paminklų sąrašą. Lietuvos Respublikos Prezidentė herbą 2009 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-90. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą