Sekėjai

2012 m. spalio 2 d., antradienis

20. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / KLAIPĖDOS RAJONAS


Dovilų herbo žaliame lauke auksinis krikštas. Žalia spalva simbolizuoja gamtą, laisvę, viltį, auksinė - žmonių dorumą, jų dvasios turtingumą. Dovilų apylinkėse gyventa nuo senų laikų. Tai liudija ir piliakalnis, vadinamas Pelutės kalnu. XIII a. Dovilų apylinkes priklausė Livonijos, vėliau kryžiuočių ordinui, Prūsijai. Lietuvai Baltijos pajūrio žemes atgavo tik 1923 m. Tačiau visą laiką šis kraštas išlaikė savo tradicijas, tėvų kalbą, senuosius lietuvininkų papročius. Kraštas garsėja dar ir tuo, kad čia ilgus šimtmečius išsilaikė paprotys ant kapų statyti krikštus. Krikštai - tai mažosios architektūros paminklai. Jie buvo statomi kapo kojūgalyje. Pagonybės laikais krikštai buvo Atgimimo deivės simboliai. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2009 m. kovo 23 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1750.

Endriejavo herbas – herbą 2009 m. liepos 24 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 1K-58.

Gargždų herbas – vienas iš Klaipėdos raj. savivaldybės ir Gargždų miesto heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke žalių laurų vainiku apsuptas gulsčias sidabrinis kalavijas. Lauro uogos ir kalavijo rankena auksiniai. Edmundo Rimšos teigimu, pagal tuometinį supratimą, laurų vainiku apsuptas gulsčias kalavijas rodo „… pergale apvainikuotas kovas, išsikovotą savivaldą. Gargždų herbo gan paprasta kompozicija buvo nulemta klasicizmo plitimo ir bendrų XVIII a. heraldikos tendencijų, kai herbai savo išvaizda panėšėjo į antspaudų ikonografiją. Tai lėmė herbų panaudojimo sąlygos, kai ne tik mažųjų, bet ir didesnių miestų herbų naudojimas buvo labai ribotas (kai kuriuose miestuose – tik antspaudui)“. [1]. Pagal Edmundą Rimšą, herbo skydo lauko spalvą lemdavo ne tiek estetinis, kiek praktinis aspektas, norint išryškinti pagrindinį herbo savininko simbolį. Raudona spalva, vyravusi gotikos laikais, buvo viena garbingiausių. Kovinės atributikos ženklai Lietuvos miestų herbuose atsirado apie XVIII a. pabaigą. Pagal tuometines heraldikos taisykles, kalavijus, kardus piešė su aukso rankenomis ir sidabro geležtėmis. Augmenijos motyvuose vyravo žalia ir geltona – natūraliausios augmenijos gamtoje spalvos. Remiantis 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių atributikos įstatymo Nr. I-1226 2 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos rajono savivaldybės herbas yra rajono centro Gargždų herbas. Herbą – svarbų miesto savarankiškumo ženklą – Gargždams suteikė karalius Stanislovas Augustas kartu su Savivaldos privilegija (1792 m.). Privilegijos originalas, kuriame buvo ir herbo spalvoto piešinio originalas, neišliko. Seniausiu žinomu herbo piešinio variantu yra laikomas jo spalvotas piešinys Lietuvos metrikoje esančiame Gargždų savivaldos privilegijos nuoraše[2]. 1997 m. gruodžio 2 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1464. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Judrėnų herbą 2011 m. birželio 9 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-722.

Priekulės herbo žaliame lauke auksinis raitelis ant auksinio žingsniuojančio žirgo, po juo, sidabrinėje skydo papėdėje, raudona žuvis (lašiša). 2002 m. gruodžio 19 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1998. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Veiviržėnų herbas – vienas iš Veiviržėnų miestelio ir seniūnijos heraldikos atributų. 1792 m. suteiktas miestelio herbas, vėliau panaikintas. Dabartinis herbas patvirtintas 1992 m. liepos 20 d. LR AT dekretu.




Vėžaičių herbe pavaizduotos dvi raudonųjų ir baltųjų Vėžaičių dvaro vartų kolonos, taip pat simboliškai nuspalvintos raudona ir balta spalva bei pastatytos ant žalios spalvos pagrindo. [1] Herbą 2011 m. birželio 28 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-744.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą