Sekėjai

2012 m. spalio 2 d., antradienis

23. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / LAZDIJŲ RAJONAS


Kapčiamiesčio herbo sidabriniame lauke ant žalios kalvos raudonas riboženklis su pirmąja miestelio pavadinimo raide „K“. Riboženklis turi kelias reikšmes: Pirmasis žemės gabalas, prieš 490 metų atmatuotas Sidorui Kapčiui Žygimanto Senojo paliepimu, Riba, nuo kurios prasideda rajonas Riba su Lenkija ir Baltarusija, nuo kurios prasideda Lietuva.

Krosnos herbo skydo žaliame lauke sidabrinė budinti gervė, kaire pakelta koja laikanti auksinę alebardą ašmenimis atgal. 2002 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1778. Herbo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.

Lazdijų herbo raudoname lauke auksinis briedis raudonu liežuviu. Po briedžiu - trys juodi raktai barzdelėmis į viršų. Du sukryžiuoti lyg Andrejaus kryžius, trečias kerta juos vertikaliai. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises. Ši data laikoma miesto gimtadieniu. Dokumente, kuriuo Lazdijams buvo suteikta miesto privilegija, yra nupieštas ir miesto antspaudas – herbas: briedis, o po juos trys raktai raudoname fone. 1994 m. liepos 11 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 351. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Seirijų herbo skydo auksiniame lauke vienas virš kito trys juodi vėžliai. 2003 m. birželio 27 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 135. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Šeštokų herbo žaliame lauke auksinis garvežio ratas, lydimas šešių sidabrinių skrendančių karvelių uldukų su sparnais virš nugaros. Karveliai apie ratą išsidėstę šešiakampiu. Herbo simbolis rodo, kad jau nuo XX a. pradžioje Šeštokai buvo strategiškai svarbus geležinkelio mazgas. Atkūrus Nepriklausomybę, Šeštokai tapo Lietuvos vartais į Europą. Herbe pavaizduoti laukiniai karveliai – purpleliai, kurių gausu Šeštokų apylinkėse. Skaičius šeši – aliuzija į miestelio pavadinimą. Žalia skydo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą. 2002 m. balandžio 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1744. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Pagal herbą sukurta ir vėliava.Šeštokų herbo žaliame lauke auksinis garvežio ratas, lydimas šešių sidabrinių skrendančių karvelių uldukų su sparnais virš nugaros. Karveliai apie ratą išsidėstę šešiakampiu. Herbo simbolis rodo, kad jau nuo XX a. pradžioje Šeštokai buvo strategiškai svarbus geležinkelio mazgas. Atkūrus Nepriklausomybę, Šeštokai tapo Lietuvos vartais į Europą. Herbe pavaizduoti laukiniai karveliai – purpleliai, kurių gausu Šeštokų apylinkėse. Skaičius šeši – aliuzija į miestelio pavadinimą. Žalia skydo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą. 2002 m. balandžio 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1744. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Pagal herbą sukurta ir vėliava.

Veisiejų herbas - skydo raudonoje galvoje sidabrinis riteriškas kryžius, po juo sidabriniame lauke trys juodos plaukiančios antys su raudonais snapais. Antys sidabriniame lauke - krašto gamtos turtai ir Ančios ežeras. Riteriškas (šv. Jurgio) kryžius - 1525 . Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis išrūpino Veisiejų miesteliui turgaus privilegiją, o apie 1526 m. pastatė Šv. Jurgio bažnyčią. Patvirtintas 2000 m. kovo 23 d. LR Prezidento dekretu Nr. 825. Herbo etalono autorius - dailininkė Laima Ramonienė.


Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą