Sekėjai

2012 m. spalio 2 d., antradienis

25. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / MAŽEIKIŲ RAJONAS


Laižuvos herbo mėlyname skydo lauke auksinis kilti besiruošiantis strazdas su sparnais virš nugaros, su sidabriniu liežuviu, ant sidabrinės liepos šakelės su sidabriniais lapais ir sidabriniu liepžiedžiu. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Laižuvos herbas Lietuvos prezidento dekretu patvirtintas 2008 m. vasario 7 d.

Leckavos herbas – mėlyname lauke iš raudonų liepsnų kylantis auksinis paukštis feniksas pakeltais sparnais, liežuvis raudonas. Mėlyna spalva simbolių kalboje reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2008 m. gruodžio 30 d. įsaku Nr. 1K-1657. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Mažeikių herbas – Mažeikių miesto ir rajono heraldinis atributas. Mėlyname skydo lauke auksinis įtemptas lankas su auksine strėle. Be hipotezių apie miesto praeitį žinoma mažai. XVI a. minimas Mažeikių kaimas. Jis pradėjo augti tik XIX a. antroje pusėje, kai buvo nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis, o vėliau ir Mintaujos geležinkelis. Neabejotinai miestą išgarsino 1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. 1968 m. sukurtame herbe vaizduojamas mažeikiečio Jono Eglinsko pasiūlytas įtempto lanko su strėle motyvas. Lankas – gynybos, o strėlė – energijos simboliai. 1970 m. herbas panaikintas. Naujai atkurtas (dail. A. Tarabilda) Mažeikių herbas Lietuvos prezidento įsaku patvirtintas 1996 m. liepos 26 d.

Sedos herbo mėlyname lauke septynios auksinės juostelės, o mėlynoje skydo galvoje - sparnuota auksinė Merkurijaus kepurė. 2004 m. liepos 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 6. Herbo etalono autorius - dailininkas Saulius Bajorinas.

Tirkšlių herbo skydo mėlyname lauke sidabrinis stulpas su penkiomis viena virš kitos išdėliotomis raudonomis širdimis. 2004 m. birželio 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 110. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė.

Viekšnių herbo mėlyname lauke auksinė karališka uždaroji karūna (vidus raudonas) virš trijų aštuoniakampių žvaigždžių: vienos sidabrinės viršuje, ir dviejų auksinių apačioje. 1998 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino herbą dekretu Nr. 139. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Židikų herbo skydo sidabriniame lauke iš žalios papėdės išauga du žali medžiai, tarp kurių – juoda koplytėlė. Sidabrinė arba balta spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę. Žalia spalva simbolizuoja laisvę, grožį, sveikatą ir viltį. Židikai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais svarstant naujo herbo simbolius buvo siūlyta pavaizduoti objektus susijusius su Šatrijos Raganos kūryba arba su viena iš miestelio vardo kilmės aiškinimo versija, kad Židikų vardas kilo nuo žodžio žydėti ir kt. Tačiau apsistota ties koplytėlės simboliu. Tai aliuzija į kapinėse esančią Šatrijos Raganos koplyčią, tuo pačiu pažymint kryžių, koplytėlių statymo Lietuvoje tradiciją, kuri siekia XVI a. Židikuose ir aplinkinėse vietovėse yra išlikę 22 koplytstulpiai ir koplytėlės, iš kurių septynios įrašytos į Valstybės saugomų dailės paminklų registrą. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO Lietuvos kryždirbystę įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Herbo etalono autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas. Heraldikos komisija aprobavo 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2007 m. gruodžio 22 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1210.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą