Sekėjai

2012 m. spalio 2 d., antradienis

26. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / MOLĖTŲ RAJONAS


Balninkų herbo skydo raudoname lauke sidabrinė aštuoniakampė žvaigždė, kurios spinduliai atskirti linijomis, sueinančiomis į mažą apskritimą centre. Turima medžiaga neleidžia pasakyti, iš kur aštuoniakampė žvaigždė atsirado Balninkų herbe ir ką ji reiškė. Įtakos parenkant naujųjų miestų herbus kartais turėjo Vaito heraldika, tačiau Lietuvoje (taip pat ir Vilkmergės paviete) gyvenę Sokolovskiai savo herbe vaizdavo visai kitą simbolį – laivą. Balninkų aštuoniakampė žvaigždė ir jos dalinimas linijomis labiau primena latvių mitologinį simbolį – ryto žvaigždę Auseklį. Tačiau vėlgi nėra jokių duomenų, kad galėtume Auseklį susieti su Balninkais. Dabartinio herbo etalono autorius – dailininkas Stasys Aukštuolis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą patvirtino 2006 m. gruodžio 7 d. dekretu Nr. 1K-816.

Giedraičių herbo raudoname lauke sidabrinė penkialapė rožė. Jos vidurys auksinis, taurėlapiai žali. Skydo mėlynoje skydo galvoje įžambiai sukryžiuoti auksinė daudytė (iš užpakalinio apatinio kampo į viršutinį priekinį kampą, žiotimis į priekį) ir sidabrinis kardas auksiniu efesu (iš galinio viršutini kampo į priekinį apatinį kampą, smaigaliu į priekį nugarėle į viršų). Istorinio herbo Giedraičiai neturėjo. Labiausiai Giedraičius išgarsino kunigaikščių Giedraičių giminė, save kildinusi iš romėnų. Pasak legendos, vienas tos giminės atstovų – Giedrius ir įkūręs Giedraičius. Giedraičių vardas įrašytas į garbingą Lietuvos nepriklausomybės kovų istoriją. 1920 m. vėlyvą rudenį po sėkmingo mūšio prie Giedraičių buvo sustabdyta ir priversta trauktis lenkų okupacinė Želigovskio kariuomenė. Herbe įdėta Giedraičių giminės rožė, o daudytė ir kardas, įprasmina kovas už šalies laisvę. 2008 m. liepos 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1K-1464. Herbo etaloną dar 1989 m. sukūrė dailininkė Giedrė Jurkūnienė, o 2008 m. dailininkas Rolandas Rimkūnas jį patobulino, kad atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus.

Molėtų herbo sidabriniame skydo lauke, su į viršų skrendančiais mėlynais kirais, raudona skydo galva, kurioje auksinis raktas. Nors Molėtai sena gyvenvietė, tačiau miesto teisės jai suteiktos tik 1950 m. 1970 m. buvo sukurtas herbas. Menotyrininkui Stasiui Pinkui pasiūlius buvo panaudotas rakto simbolis, nes Molėtai jau iš seniai buvo senas administracinis centras. Kirai (žuvėdros) simbolizuoja kurortinį krašto grožį, mėgstamas vilniečių poilsio vietas. Tais pačiais metais herbas panaikintas. Pagal 1970 m. atkurtą piešinį Molėtų herbas (dail. M. Jonaitienė - Urmanavičiūtė) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. birželio 27 d.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą