Sekėjai

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

29. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / PAKRUOJO RAJONAS


Klovainių herbo auksiniame lauke pavaizduotas kylantis mėlynas žirgas su raudonomis kamanomis. Žirgas – saulės ir dangaus, visų išmintingųjų jėgų džiaugsmo ir pergalės simbolis, įkūnijantis jaunystę, jėgą ir vyriškumą. Istorinio herbo miestelis neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant herbo simboliką, buvo atsižvelgta į vietinių gyventojų pasakojimą apie miestelio vardo kilmės legendą: esą miestelio vardas kilęs nuo žirgo „kloniojimosi“ einant per laukus. Žirgai buvo mėgstami ir Karpio dvare, garsėjusiame didžiulėmis arklidėmis. Žmonių pasakojimai apie žirgo viziją tekant saulei, prisiminimai apie kadaise pro Klovainius ėjusį Kauno-Rygos traktą, kai Klovainiuose buvo keičiami pašto karietų ir prekybos diližanų arkliai, lėmė, kad heraldikos ženklo simboliu tapo žirgas. [1] Herbas patvirtinas 1997 m. kovo 19 d. Prezidento dekretu. Etalono autorius – Juozas Galkus.

Linkuvos herbo pagrindiniame auksiniame lauke, kampuose padabintame žaliais dobilo lapais, – mėlynas upės linkis, simbolizuojantis miesto geografinę padėtį, vardo kilmę, vietovės žemdirbišką pobūdį, krašto turtingumą. Viršutinėje mėlyno skydo dalyje – sidabro spalvos Linkuvos koplyčios, reikšmingo XVI a. architektūros paminklo, siluetas. Skydas perskirtas į dvi dalis. Mėlynoje galvoje sidabrinė Linkuvos bažnyčia su auksiniais bokštų stogais ir kryžiais, po ja, auksiniame lauke, mėlyna nuleista gegnė (upės vingis), lydima trijų žalių dobilo lapų. [1] Herbas patvirtintas 1995 m. kovo 17 d. Prezidento dekretu. Etalono autorius – Juozas Galkus.

Lygumų herbas. Juodas gaidys siejamas su derlinga Lygumų žeme, senomis žemdirbystės tradicijomis, o raudonos liepsnos – su neramia miestelio praeitimi – sukilimais, gaisrais, rezistencija.

Pakruojo herbo skydo lauko apatiniame trečdalyje - juodas arkinis tiltas. Virš tilto skydo centre - raudonas skydelis su auksiniu vėjo malūnu. Miesto teises Pakruojis gavo tik 1950 m., tapo rajono centru. Pavadinimas kilęs iš Kruojos upės. 1968 m. sukurtame herbe (panaikintas 1970 m.) laukas buvo perskeltas į raudoną heraldinę dešinę pusę ir mėlyną kairiąją pusę. Abiejose pusės buvo po stilizuotą sidabrinę kviečio varpą. Sidabrinės kviečių varpos daugiau simbolizavo rajoną nei miestą. Lietuvos heraldikos komisija, atkuriant Pakruojo herbą, nutarė paieškoti kitų, daugiau miestui būdingų, simbolių. Miestas iš kitų išsiskyrė vėjo malūnais ir vieninteliu arkiniu tiltu Lietuvoje. Šie išskirtiniai simboliai buvo panaudoti dabartiniame Pakruojo herbe. Pakruojo herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1993 m. lapkričio 24 d. Etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.

Pašvitinio herbe nupieštas auksinis kaplys sidabriniu kotu, apie kurį raizgosi apynių virkščios su sidabrinėmis spurgomis ir lapais. Tai simbolizuoja miestelio ryšį su žemės ūkiu ir aludaryste. Herbas patvirtintas 1995 m. balandžio 13 d. Prezidento dekretu. Etalono autorius – Juozas Galkus.

Rozalimo herbo sidabriniame skydo lauke trys raudoni variniai varpai (išdėstymas 2:1). Istorinio herbo miestelis neturėjo. Prieš II pasaulinį karą Rozalimas garsėjo savo 100, 500 ir 1000 svarų varpais, todėl varpai tapo miestelio herbo simboliu. 1996 m. balandžio 29 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 917. Herbo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus.

Žeimelio herbo heraldinis skydas padalintas į du laukus: priekinis mėlynas su sidabriniu raktu, galiniame sidabriniame lauke, du raudoni kairieji kaspinai. Miestelis istorinio herbo neturėjo. Žeimelis iš seno žinomas kaip tranzitinis miestelis, per kurį buvo vežamos prekės į Bauskę, Rygą, Mintaują. 1828 m. buvo pastatyta Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Lietuvos heraldikos komisija atsižvelgė į šiuos miestelio bruožus ir nutarė herbe pavaizduoti raktą, kaip pasienio simbolį, bei turintį sąsają su šv. Petro atributika ir raudonus kaspinus, kurie primena pasienio stulpą, bei nurodo jog miestelis yra Lietuvos pasienyje. Žeimelio herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1997 m. sausio 15 d. Etalono autorius – dailininkas Albertas Gurskas.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą