Sekėjai

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

36. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / RADVILIŠKIO RAJONAS


Baisogalos herbo skydas perskeltas į du laukus. Priekiniame raudoname lauke sidabrinė pasaga su virš jos tupinčiu, į kairę pusę atsigręžusiu juodu naktikovu, laikančiu snape auksinį žiedą, užpakaliniame mėlyname – auksinė Dievo Apvaizdos akis. 1791 m. lapkričio 10 d. šį herbą suteikė Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas. Tebėra neišaiškinta, ką reiškia Baisogalos herbe pasaga ir paukštis. Tokie simboliai dažni bajorų heraldikoje ir gali būti iš jos nusižiūrėti. Dievo apvaizdos akis – buvo bene svarbiausia Ketverių metų seimo, kurio metu miestai gavo savivaldas ir herbus, ideologinis simbolis. Ji dažnai minima seimo pasiuntinių kalbose, vyrauja iškilmių aprašymuose, miestų puošyboje, valdovo dvaro ceremoniale. Tuomet šis simbolis pateko į daugelio Lietuvos miestų herbus. Kitų metų pabaigoje herbas neteko galios, kai buvo panaikintos nedidelių miestų savivaldos. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Prezidiumas herbą patvirtino 1992 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. I-2554.

Grinkiškio herbo mėlyname skydo lauke auksinis priklaupęs angelas su sparnais virš nugaros. Vilki ilgą iki kulkšnių auksinį drabužį, sujuostą sidabrine juosta, dešinėje rankoje laiko sidabrinį lelijos stiebą su trimis lelija žiedais. Angelas simbolizuoja viešpatystę, galybę, valdžią, o lelija krikščionybės simbolikoje yra tikėjimo, skaistumo, tyrumo ir šviesos simbolis. 1999 m. herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m.gruodžio 8 d.

Radviliškio miesto herbas – juodame skyde kylantis, iš nasrų sidabrinę šviesą skleidžiantis sidabrinis žirgas. Žirgas - susisiekimo, judėjimo, miesto vystymosi, stiprėjimo ir klestėjimo simbolis. Sklindanti šviesa simbolizuoja civilizacijos vaidmenį miesto vystymuisi. 1992 m. herbą aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, 1992 m. birželio 17 d. jį dekretu patvirtino LR AT. Radviliškio miesto ir Radviliškio rajono savivaldybių herbai sutampa. Radviliškio miesto herbą sukūrė dailininkė Laima Ramonienė.

Sidabravo herbo skydo žaliame lauke – išrautas sidabrinis medis su sidabriniais lapais. 1999 m. kovo 23 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 362. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šaukoto herbo skydo žaliame lauke sidabrinė pempė tarp raudonų uogų papėdėje. 2004 m. kovo 10 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 394. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šeduvos herbo skydo mėlyname lauke sidabrinis demonstruojantis erelis su kunigaikštiška kepure ant galvos. Karūnos lankai ir kryžius, erelio snapas ir kojos – auksiniai, liežuvis ir karūnos vidus - raudoni. Ereliui ant krūtinės uždėtas mėlynas skydelis su auksine heraldine lelija. Herbas Šeduvai suteiktas 1654 m. birželio 25 d. Šis herbas buvo naudojamas iki XIX a. pradžios. 1876 m. buvo pateiktas naujo herbo projektas, tačiau jis buvo nepatvirtintas. Dabartinis Šeduvos herbas, sukurtas pagal išlikusius antspaudus ir piešinius, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 1994 m. gegužės 23 d.

Šiaulėnų herbe pavaizduota tik Šiaulėnų kraštui būdinga dalgelė (ja šiaulėniškiai pjaudavo rugius) ir gulbė, kuri primena Šemetų giminę, daug nusipelniusią Šiaulėnų miesteliui (giminės herbe pavaizduota gulbė raudoname skyde). [1] Herbas patvirtintas 1995 m. gegužės 24 d. Prezidento dekretu Nr. 649. Etalono autorius – Arvydas Každailis.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą