Sekėjai

2012 m. spalio 3 d., trečiadienis

38.Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / RIETAVO SAVIVALDYBĖ


Rietavo herbo mėlyname herbinio skydo lauke ant žalios kalvos auksinis einantis liūtas (pakelta priekine dešine koja), dantyse laikantis sidabrinį kalaviją su auksine rankena. 1792 m. kovo 20 d. Ketverių metų seimas Rietavui suteikė Magdeburgo teises ir iki dabar beveik nepakitusį herbą, kuriame buvo pavaizduotas bėgantis liūtas su kalaviju nasruose ir užrašu po juo lenkų kalba: Za Norod, Korola y Wolnošč – „Už Tautą, Karalių ir Laisvę“. Šios privilegijos originalas dabar saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Tokią karingą herbo heraldiką pasirinkti, matyt, privertė tuo metu Abiejų Tautų Respublikoje tvyrojusi suirutės nuojauta. Liūtas simbolizavo drąsą, jėgą, valdžią ir teisingumą. Iš kitų jis herbų šis išsiskyrė tuo, kad nasruose laikė kalaviją, tarsi norėdamas kam nors jį įteikti. Ilgainiui miesto herbas buvo užmirštas. Kiek stilizuotas jis atkurtas 1970 m., tačiau po kurio laiko ir šis variantas buvo uždraustas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1996 m. rugsėjo 18 d. pagal istorinę 1792 m. privilegiją atkurtas Rietavo miesto herbas. Herbo etalono autorius dailininkas Arvydas Každailis.

Tverų
herbo skydo juodame lauke virš raudonos nusmailintų stulpų gynybinės tvoros (sienos) trys auksiniai ietigaliai (1 ir 2). Stulpų tvora iš dalies perteikia vietovės vardą, o išlikę piliakalniai rodo, kad praeityje Tverų apylinkės atliko svarbų vaidmenį krašto gynyboje. Raudona spalva pabrėžia pralietą kraują, ietigaliai –gynybai naudotus ginklus. Istorinio herbo Tverai neturėjo. Šiuolaikinėje heraldikoje nemažai miestų, miestelių herbe turi simbolius, priklausančius „kalbančiųjų simbolių grupei“, todėl 2007 m. pirmajame heraldikos komisijos posėdyje buvo pritarta pasiūlymui vaizduoti herbe tvoras su vartais, kurios aprašytos viename iš pasakojimų apie Tverų vardo kilmę. Tačiau herbo projektas nebuvo palankiai vertinamas pačių tveriškių. Tverų pavadinimą daugelis siejo su gerai įtvirtinta, aptverta vietove, kuri tiko apylinkių gynybai, todėl bendruomenės narių iniciatyva, buvo ieškoma alternatyvų. Prisiminta 1251 m. Haličio- Voluinės (Ipatijaus) metraštyje pirmą kartą paminėta kunigaikščio Vykinto pilis. Jame rašoma, kad būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas savo priešus apgulė Vykinto pilyje, vadinama Tviremet. Tame mūšyje Mindaugas buvo sužeistas į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą. Nors tvirto pagrindimo, jog tikrai prie Tverų ar Tveruose stovėjo būtent Vykinto pilis, nėra, heraldikos komisijoje nuspręsta pavaizduoti nusmailintų stulpų (aštriakuolių) tvoros sieną, kuri senovėje naudota gyvenviečių bei piliakalnių įtvirtinimui. Herbo etalono autorius dailininkas Arvydas Každailis, kuris pratęsė netikėtai mirusio Algio Kliševičiaus pradėtą darbą. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. rugpjūčio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1479.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą