Sekėjai

2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

45. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / ŠILUTĖS RAJONAS


Degučių herbo raudoname skydo lauke prie stilizuoto žalio augančio medelio žalia skydo papėde žingsniuoja auksinis elnias su sidabriniais ragais ir akimi. Degučiams istorinis herbas buvo suteiktas 1792 m. gegužės 15 d. Atkuriant herbą, iškilo problema dėl vaizduojamo objekto – panaudoti elnią ar briedį. Bet buvo nuspręsta pavaizduoti elnią. Naujasis Degučių herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. lapkričio 30 d.

Gardamo herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-547. (2010-12-07)

Juknaičių herbo skydo raudoname lauke sidabrinis žingsniuojantis žirgas ant kurio nugaros tupi sidabrinis sakalas su sparnais virš nugaros. Simbolių kalboje: Žirgas - jėga, pergalė, džiaugsmas, sakalas - ištikimybė, tikslo siekimas. Raudona spalva - drąsa, narsa, sidabro spalva - dora, skaistumas, turtingumas. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1648.

Katyčių herbą 2011-10-10 patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-835.

Kintų herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-902. (2011-12-15)

Rusnės herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė. 2005-07-01

Saugų herbo mėlyname herbinio skydo lauke kaip įžambus kryžius pavaizduoti sidabriniai vėjo malūno sparnai. Nuo XIV a. šiame pamario ir vėjų krašte buvo statomi vėjo malūnai. Svarstant būsimojo herbo motyvus, buvo nuspręsta pavaizduoti šių vietovių simbolį. Heraldikoje yra nemažai pavyzdžių, kai vaizduojamas vėjo malūnas. Tokių heraldikos simbolių yra Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Malūnas vaizduojamas ir Pakruojo herbe. Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 28 d. dekretu Nr. 1K-1421. Herbo etalono autorius – dailininkas Ernestas Bražas.

Usėnų herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-952. 2012-02-07 Vainuto herbo mėlyname skyde patranka auksiniu vamzdžiu ir sidabriniu lafetu. Žalioje pakeltoje skydo papėdėje dvi sidabrinių sviedinių piramidės. Herbas Vainutui buvo suteiktas 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto Poniatovskio. Dabartinis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 7 d.

Šilutės herbas – skydas perskeltas į žalią ir juodą laukus. Juose stilizuotas sidabrinis burlaivis su Pamario krašto senųjų žvejų naudota sidabrine vėtrunge. Laivo korpusas - senoviškas sidabrinis pašto trimitas, bangelės burėse vaizduoja marias. Herbo motyvai, spalvos simbolizuoja Kuršių marias, žvejybą, Šilutę, kaip senąjį uostą, žinomą istorinį pašto kelią, žaliąsias šių apylinkių lankas. Šilutė miesto teises ir pirmąjį herbą gavo po Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos 1939 m., manoma, kad 1941 m. Herbas atrodė tai: skydas nuskeltas iš kairės. Viršutinė dešinioji dalis yra balta, kurios fone – trys ąžuolo lapai susegtais lapkočiais. Kairioji apatinė dalis žalia, joje juodas briedžio ragas. Po karo herbas buvo pamirštas. Manoma, kad Respublikinė heraldikos komisija (RHK) apie tokį herbą nežinojo. 1968 m. Šilutei buvo sukurtas naujas herbas. Jis sudarytas iš dviejų burių su viršuje esančia stilizuota Kuršių marių žvejų laivų vėtrunge ir pašto ragu apačioje. Simboliai rodo vietos gyventojų verslą – žvejyba, o pašto ragas – senąjį pašto kelią (Pirmoji pašto stotis buvo atidaryta 1718 m.). 1970 m. herbas buvo panaikintas. Respublikinei heraldikos komisijai apsvarsčius naujai sukurtą ir senesnį 1941 m. herbus, buvo nuspręsta palikti naująjį, nes jis geriau atspindi miesto istoriją ir tradicijas. Šilutės herbą Lietuvos Respublikos prezidentas patvirtino 1995 m. spalio 5 d.

Švėkšnos herbe ties papėde perkirsto skydo mėlyname lauke stilizuota auksinė saulė su tuščiu centru, kuriame yra auksinis kryžius, o raudonoje skydo papėdėje sidabrinis arkinio tilto fragmentas. Tilto turėklo linija skiria raudoną papėdę nuo viršutinės skydo dalies. 2000 m. sausio 18 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 754. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Žemaičių Naumiesčio miestelio herbo mėlyname lauke ant žalios papėdės auksinis liūtas pakelta uodega su raudonu titnaginiu pistoletu dantyse. Skydo papėdėje - trys auksiniai stilizuoti žolės kuokštai. 1998 m. birželio 3 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 83. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą