Sekėjai

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

48. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / TAURAGĖS RAJONAS


Batakių herbo skydo sidabriniame lauke, atskirtame nuo skydo raudonos papėdės liepsnų linija, juodas išnyrantis šėlstantis lokys su raudona kuoka dešinėje letenoje. Lokio liežuvis raudonas, nagai sidabriniai. Vietovė prie Ančios upės kranto, kur įsikūręs miestelis, priklauso regionui, kur vyko aršios žemaičių kovos su Vokiečių ordinu. Prie Batakių esantį Aukaimio piliakalnį XIII a. pabaigoje - XIV a. pradžioje Vokiečių ordinas naikino ir degino net kelis kartus, kol 1305 m. pilį ir prie jos buvusias gyvenvietes pavertė pelenais. 1448 m. atgijusi gyvenvietė jau minima Batakių vardu. Vietos gyventojai aktyviai dalyvavo XIX a. sukilimuose ir pokario rezistencinėje kovoje su sovietais. Batakių herbu išreikšta pasiaukojama žemaičių kova už Lietuvos laisvę. Juodas lokys paimtas iš Žemaitijos herbo, raudona (kruvina) kuoka - vienas iš žemaičių kovos ginklų. Liepsnojanti skydo papėdė rodo kančias, kurias patyrė šio krašto gyventojai kovodami už laisvę. Herbo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2006 m. gruodžio 28 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-842.

Gaurės herbao sidabriniame lauke iš žalios papėdės augantis žalias ąžuolas, kurio šoninės šakos sudaro U pavidalo lają, virš ąžuolo – raudonas saulės diskas. Ąžuolas - ąžuolas dėl savo medienos kietumo ir ilgaamžiškumo jau nuo Antikos laikų tapo jėgos, vyriškumo, nepriklausomybės, ištvermės ir tvirtumo įvaizdžiu. Pagonybės laikais ąžuolynai Lietuvoje buvo kulto centrais. Vėliau ąžuolas tapo didvyriškumo simboliu. Lietuvių liaudies dainose ąžuolas, ąžuolėlis – narsaus kario, Tėvynės gynėjo atitikmuo. Saulė – visų pasaulio tautų kultūrose vienas svarbiausių pradžių pradžios, prisikėlimo bei teisingumo simbolis, nes ji visiems vienodai šviečia, naikina tamsą, t. y., blogį. Sidabrinė skydo spalva - heraldikoje reiškia džiaugsmą, dorumą, skaistumą ir teisingumą. Gaurės miestelis (Tauragės rajonas) istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su seniūnijos atstovais buvo pritarta siūlymui herbe pavaizduoti ąžuolą ir saulę, siekiant įprasminti Gaurės gyventojų tvirtumą bei ryžtą parodytą kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Gaurės herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2004 m. gegužės 28 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 305). 2004 m. birželio 9 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

Mažonų herbo =aliame herbo skyde – du sidabriniai lyros formos elnio ragai. Auksinė herbo papėdė nuo viršutinės dalies atskirta stilizuota liepų lapų linija. Simbolių kalba ragai reiškia jėgą, galybę, o lyros formos ragai – dvasinės brandos, pusiausvyros ženklas. [1] Herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 396. Etalono autorius – Arvydas Stanislovas Každailis.

Pagramančio herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-548.

Sartininkų herbo sidabrinis laukas su raudonu banguotu kairiuoju kaspinėliu, abiejose lauko pusėse dvi raudonos nukirstos žirgų galvos raudonais kamanomis ir pavadžiais. Herbą 2011 m. spalio 28 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-844.

Skaudvilė istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti svertuvą. Tai įrankis ne viename Lietuvos regionų dar ir šiandien vadinamas iš baltarusių kalbos kilusiu žodžiu „bezmėnas“, kuriuo turguose ir dabar tebesveriamos prekės. Šiuo simboliu norima parodyti, jog miestas augo ir vystėsi prekybos dėka. Simbolių kalboje svertuvas – pusiausvyros, teisingumo, tvarkos ir viešosios teisės emblema. Krikščioniškame mene labai paplitęs arkangelo Mykolo, svertuvu sveriančio sielas, paveikslas. Saliamono išminties knygoje sakoma „Klaidingos svarstyklės – atgrasios Viešpačiui, o teisingas svoris – priimtinas Jam“. Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę. [1] Herbą patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 479. Etalono autorius – Alfonsas Čepauskas.

Tauragės herbo raudoname skydo fone sidabrinis tauro (medžioklės) ragas. Kalbančio tipo herbas. Jame vaizduojamas medžioklės tauro ragas simbolizuoja senovės medžioklę ir šio krašto kovas, o taip pat miesto vardą. Tauragė miesto teises gavo 1932 m. Herbas sukurtas 1969 m. Po metų herbas panaikintas. Naujasis, pagal 1969 m. herbą sukurtas herbas (dail. J. Galkus) patvirtintas Lietuvos Prezidento 1997 m. kovo 3 d.

Žygaičių herbo mėlyname skydo lauke sukryžiuoti auksinis raktas ir sidabrinis kalavijas auksiniais skersiniu ir buožele. Apverstas raktas (galvute su barzdele aukštyn ir priekin) eina iš dešinio viršutinio heraldinio kampo į kairį apatinį, o kalavijas - iš kairiojo viršutinio kampo į dešinį apatinį. Mobiliosios figūros susijusios su Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia – raktas simbolizuoja šv. Petrą, o kalavijas – šv. Paulių.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą