Sekėjai

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

49. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / TELŠIŲ RAJONAS


Luokės herbo sidabriniame skydo lauke trys raudonos triliežuvės liepsnos virš pakelto žalio trikalvio. Istorinio herbo Luokė neturėjo. Svarstant herbo idėjas nutarta pavaizduoti svarbiausią seniūnijos įžymybę – Šatrijos kalną. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas Lietuvos prezidento dekretu patvirtintas 2007 m. rugpjūčio 14 d.

Nevarėnų herbo skydo mėlyname lauke auksiniame vežime dvi auksinės moterys. Skydo galvoje auksinis lotyniškas kryžius, iš priekio ir užpakalio lydimas dviejų sidabrinių aštuoniakampių žvaigždučių. 2002 m. vasario 28 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1682. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Telšių herbo mėlynajame fone pavaizduotas šv. Stanislovas, prikeliantis iš kapo Piotroviną. Tokį herbą su Krokuvos vyskupo šventojo Stanislovo atvaizdu Telšiams kartu su miesto teisėmis 1791 m. gruodžio 6 d. suteikė Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas. Privilegijos originalas saugomas Žemaičių „Alkos“ muziejuje. 1970 m. sukurtas herbas: mėlyname lauke juodas stačias einantis lokys, laikantis geltoną kvieslio lazdą. Dabartinis Telšių herbas patvirtintas 1991 m. gruodžio 21 d. LR AT nutarimu.

Tryškių herbo mėlyname skydo lauke sukryžiuoti raudonas lankas (iš priekinio apatinio kampo į galinį viršutinį) ir raudona strėlė sidabriniais antgaliu ir plunksna. 1792 m. gegužės 15 d. karaliaus S. A. Poniatovskio privilegijoje Tryškiams yra aprašytas ir pavaizduotas Tryškių herbas: mėlyname dugne auksinis lankas ir strėlė. Heraldikos požiūriu tai gana modernus herbas (aukštas abstraktumo lygis). Herbe vaizduojamas lankas ir strėlė yra nuoroda į medžioklę bei karybą. Kadangi Tryškiai iki pat XX a. antros pusės buvo apsupti tankių miškų, vietiniai gyventojai plačiai vertėsi medžiokle. 1989 m. gruodžio 13 d. herbas buvo oficialiai grąžintas miesteliui (atkurtas pagal dailininko Arvydo Každailio projektą). 2004 m. spalio 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas rekonstruotas miestelio herbas ir vėliava.

Varnių herbas – vienas iš Varnių heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Jurgis ant tokios pat spalvos žirgo, smeigiantis auksine ietimi po žirgo kojomis šliaužiantį drakoną. Raitelio raudoname skyde - sidabrinis šventojo kryžius. Šv. Jurgio diržas, segė ir pentinas, žirgo pasagos, kamanų ir kitų odinių diržų metaliniai sutvirtinimai bei balno kilpa - auksiniai. Drakonas - žalias. 1635 m. Varniams suteikta Magdeburgo teisė, gautas miesto herbas, nustatyta pareigūnų rinkimo tvarka. Tada Žemaitijos vyskupas Jurgis Tiškevičius Varniams išrūpino herbą su šv. Jurgiu. 1997 m. kovo 3 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1221. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Viešvėnų herbo skydo žaliame lauke du auksiniai medžioklės sakalai, vienas nuo kito atskirti banguotu sidabriniu dešiniuoju kaspinėliu. 2003 m. liepos 23 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 168. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą