Sekėjai

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

50. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / TRAKŲ RAJONAS


Aukštadvario herbo sidabriniame lauke du raudoni šokantys upėtakiai nugaromis, skydo viršuje - raudona kunigaikščio karūna su auksiniais lankais. Pro Aukštadvarį ėjo senovinis kelias iš Lietuvos į Lenkiją, vadintas karališkuoju traktu. Aukštadvario dvaras priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1906 m. Aukštadvaryje pradėjo veikti upėtakių veisimo ūkis. Šiomis vertingomis žuvimis aprūpinęs Vilniaus ir Kauno aukštuomenę. Svarstant herbo idėjas, nuspręsta pabrėžti Aukštadvario išskirtinumą. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. lapkričio 26 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1608.

Grendavės herbo mėlyname lauke šėlstanti sidabrinė fantastinė būtybė – vilko galva, krūtinė ir priekinės kojos, toliau žuvies uodega – su auksiniu liežuviu ir ginklais (iltimis ir nagais). Herbą 2012 m. sausio 16 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-929. Etalono autorius – Juozas Galkus.

Lentvario herbo raudoname herbinio skydo lauke trys auksiniai klevo lapai (išdėstymas 2:1). Lentvariui miesto teisės suteiktos 1949 m. Miestas garsėjo kilimų fabriku ir pradžioje, herbe norėta pavaizduoti šėvą su siūlais, bet vėliau nutarta apsistoti ties klevo lapais, simbolizuojančiais gražias apylinkes. Grafų Tiškevičių parke, šalia rūmų, augo daug klevų. herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 2001 m. gegužės 4 d. Etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Paluknio herbo žaliame lauke sidabrinė banguota juosta iš penkių banguotų juostelių. Žalia skydo spalva – gamtos (augmenijos), grožio, laisvės ir vilties spalva. Sidabrinė banguota juosta – vanduo, konkrečiai – Luknos upelį, tekantį ne tik per bažnytkaimį, bet ir per Paluknio seniūniją. Patvirtintas 2011 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-618. Etalono autorius – Jokūbas Zovė.

Rūdiškių herbo žaliame lauke, atskirtame nuo sidabrinės skydo galvos pušų spyglių linija, vaizduojama profiliu sidabrinė elnio galva su kaklu ir su auksiniais ragais. Turint omenyje, kad gamtą heraldikoje simbolizuoja žalia spalva, o Rūdiškių miškuose vyrauja pušys, nutarta skydo lauką nuspalvinti žaliai, atskiriant jo sidabrinę galvą heraldine pušų spyglių linija. Žalia taip pat ir vilties spalva, kuri gali rodyti siekius atgaivinti miško verslus. Sidabras (balta spalva) heraldikoje reiškia vandenį ir šiuo atveju simbolizuoja keliolika ežerų, esančių Rūdiškių miškų masyve. Kitiems gamtos turtams parodyti pagrindiniame žaliame lauke pavaizduota sidabrinė tauriojo elnio galva su kaklu ir auksiniais ragais. Heraldikoje elnias reiškia grakštumą ir ilgaamžiškumą. Istorinio herbo Rūdiškės niekada neturėjo. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbą 2010 m. gegužės 18 d. dekretu Nr. 1K-364 patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2010 m. gegužės 13 d.

Senųjų Trakų herbo raudoname lauke auksiniai Gediminaičių stulpai. 2001 m. liepos 24 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1439. Herbo etalono autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Trakų herbo raudoname skydo lauke juodaplaukė bekaklė Jono Krikštytojo galva, veidas kūno spalvos. Spėjamas miesto herbas (XVI a. vid., Stemmata Polonica herbynas, Paryžiaus arsenalo biblioteka). Iki šiol nepavyko nustatyti, kada senoji Lietuvos sostinė gavo savivaldos teises, nes neišliko pirmoji privilegija ar jos nuorašai. Žinoma tik, kad 1441 m. kovo 27 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Trakų karaimams suteikė Magdeburgo teises. Trakų miestiečiai krikščionys tokiomis teisėmis jau naudojosi. Manoma, kad šias teisęs jau buvo suteikęs Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, tik nesutariama kada tai galėjo įvykti. Vieni šaltiniai teigia, kat tai galėjo būti XIV a. pab., kiti nurodo 1409 m. Jei ir pavyktų rasti Trakų miesto privilegijas, duomenų apie miesto herbą jose nerastume. Tuomet šis miesto atributas nebūdavo fiksuojamas. Vienintelis šiuo metu Trakų herbo ikonografijos šaltinis - senieji miesto antspaudai. Juose vaizduojama veidu į žiūrovą atsukta šv. Jono Krikštytojo galva. Tai labai retas simbolis Lietuvos miestų herbuose, iki XVI a. antrosios pusės tokį simbolį turėjo tik Trakai, todėl manoma, jog būtent tokas herbas buvo pavaizduotas Vilniaus kapitulos XVI a. sudarytame herbyne (dabar saugomas Paryžiaus arsenalo bibliotekoje). Šiame herbyne, tarp miestų simbolių yra raudoname skyde pavaizduota šv. Jono Krikštytojo galva. Deja, prie herbo nerasta duomenų kuriam miestui herbas priklauso. Manoma, kad tokio herbo pasirinkimą lėmė Lietuvos krikštas, paskatinęs religinę simboliką vartoti visuomeniniame gyvenime. Nuo XVIII a. pradžios miesto magistrato antspauduose šventojo galva imta vaizduota profiliu. Toks miesto herbas išliko iki 1831 m. sukilimo. 1845 m. Rusijos imperijos valdžia suteikė Trakų apskričiai naują herbą, kuriame vaizduoti pilies vartai su kardais. Iki XX a. vidurio toks herbas buvo ir miesto herbu. Atkuriant istorinį miesto herbą, remtasi išlikusiais seniausiais miesto antspaudais, o spalvoms nustatyti – Paryžiaus arsenalo bibliotekoje saugomų herbynų ir Lietuvos herbų spalvinimo tradicijomis. Istorinį Trakų miesto herbą 1996 m. sausio 23 d. patvirtino Lietuvos Prezidentas.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą