Sekėjai

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

51. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / UKMERGĖS RAJONAS


Deltuvos herbo raudoname lauke iš dešinės kaspiniškai išdėstytos trys sidabrinės barzdinių kirvių galvos. Herbas patvirtintas LR prezidentės dekretu.

Pabaisko herbo raudoname lauke du sukryžiuoti sidabriniai kovos kirviai. Svarstant herbo motyvus nutarta, kad reikia priminti šalia Žirnajos ežero ir to paties vardo upelio 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykusį mūšį, nuo kurio ir kilo miestelio pavadinimas. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. gruodžio 22 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1647.

Siesikų herbo skydo raudoname lauke einantis sidabrinis hipokentauras (žmogus - žirgas) auksinėmis kanopomis, iš auksinio lanko auksine strėle šaunantis atgal į pakeltos uodegos gale esančią išsižiojusio žalčio galvą su auksiniu liežuviu. 1998 m. gruodžio 28 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 279. Herbo etalono autorius – dailininkas Arvydas Každailis.

Taujėnų herbo sidabriniame lauke juodasis gandras raudonais snapu ir kojomis laiko koja primynęs žalią besirangančią gyvatę. Žalioje skydo galvoje trys sidabriniai kolonų kapiteliai. Sidabrinis skydas – turtas, dora, skaistumas ir nekaltybė. Gandras – laimės paukštis todėl, kad naikina gyvates. Tai jį sieja ir su Kristumi, ir jo apaštalais, kurie naikino šėtono padarus. Vienoje antikinių legendų pasakojama, kaip gandras maitino savo senus tėvus taip, kaip maitina savo vaikus. Daugelyje pasaulio kultūrų jis simbolizuoja vaikų meilę tėvams. Rytų šalyse gandras – ilgaamžiškumo, kitur – orumo, tyrumo ir budrumo simbolis. Kolonos – dieviška jėga, žemiško gyvenimo energija, pastovumas ir tvirtumas. Taujėnų apylinkėse suka lizdus reti, pagal Europos Sąjungos standartus I kategorijos saugotini paukščiai, tarp jų – juodasis gandras. Kadangi dvaro rūmų ir bažnyčios fasaduose yra dorėninės kolonos, buvo nuspręsta vienu iš simbolių pasirinkti kolonas, kitu – juodąjį gandrą. Taujėnai istorinio herbo niekada neturėjo. Dabartinis herbas patvirtintas LR prezidento dekretu. Etalono autorius – Rolandas Rimkūnas.

Ukmergės herbo sidabriniame lauke žydra papėde šviesiai rudas mūrinis dviejų aukštų namas raudonu stogu, heraldinė dešinioji namo pusė atstatyta, kairioji - apgriuvusi, apaugusi krūmeliais. Ant namo skydo centre raudona širdis, viršutiniame lauko trečdalyje atversta sidabrinė knyga, dengianti dalį namo stogo. Dešiniajame knygos lape - rožės šakelė su raudonais žiedlapiais ir žaliais lapais, kairiajame lape – raudonas žingsniuojantis saugantis jautis. Pirmąjį herbą 1792 m. Ukmergei patvirtino Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, o pakartotinai – 1992 m. gegužės 27 d. LR AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Herbo simbolika sudėtinga, atspindi tuometinę politinę situaciją. Iš griuvėsių kylantis namas – per reformas pradedantis atgyti miestas. Knyga – miestui suteiktos laisvės. Raudonas veršis – Poniatovskių giminės simbolis. Raudona rožė, veikiausiai, susijusi su tuometinio miesto vaito Juozapo Kučevskio heraldika. Širdis – Dievo meilė, džiaugsmas gavus miesto teises.

Želvos herbe iš kairės nuskelto skydo priekiniame žaliame lauke išlindusi priekinė šokančio sidabrinio žirgo pusė, užpakaliniame auksiniame lauke – užpakalinė juodo sunkiojo arklio pusė. 2000 m. rugpjūčio 2 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 976. Herbo etalono autorius – dailininkas Vaidas Ramoška.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą