Sekėjai

2012 m. spalio 5 d., penktadienis

54. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / VILKAVIŠKIO RAJONAS


Alvito herbo žaliame skydo lauke auksinis medis, augantis iš auksinės vežimo ašies su dviem ratais. Medis – vystymosi, gyvybinės energijos šaltinis. Įvairiaformės jo šakos – vienybės išraiška. Auksinė spalva – turtingumas, protingumas, dorumas. Žalia spalva – laisvė, grožis, viltis ir sveikata. Istorinio herbo Alvitas neturėjo. Heraldikos komisijai svarstant herbo idėjas nuspręsta pavaizduoti derlingą kraštą, dovanojusį Lietuvai daug iškilių asmenybių. Dailininkas Arvydas Každailis sukūrė herbo etaloną. Herbas Lietuvos prezidento dekretu Nr.lK-1136 patvirtintas 2007 m. spalio 18 d.

Bartninkų herbo auksiniame herbinio skydo lauke šėlstantis aukštyn žiūrintis juodas lokys su sidabriniais nagais ir raudonu liežuviu. Aplink jį penkios raudonos bitės. Bartninkai istorinio herbo neturėjo. Lietuvos heraldikos komisija nusprendė susieti herbą su miestelio pavadinimu. Vietovės gyventojai iš seno vertėsi bitininkyste ir, greičiausiai, miestelio pavadinimas kilęs iš medaus kopinėjimo (liet. bartininkas, bartninkas 'drevinės bitininkystės bitininkas'[1]). Drevė slavų kalbose – борть, o medaus kopinėtojai – бортьники. Komisija nutarė pavaizduoti nuo bičių besiginantį lokį. Bartninkų herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 1999 m. spalio 13 d. Etalono autorius – dail. Juozas Galkus.

Gižų herbą 2012 m. sausio 23 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-935.

Gražiškių herbo skydo mėlyname lauke raitelį ant sidabrinio žirgo vaizduojantis persirengėlis. Jo veidas, plaštakos, uniformos antpečiai, sagos, diržas ir kiti smulkesni elementai auksiniai. Herbas pasirinktas pagal Gražiškių miestelio vidurinės mokyklos mokinių piešinius. Herbas siejamas su labai sena gražiškių tradicija – „šyvio šokdinimu“. Kol kas tai vienintelis miestelis Lietuvoje, kuriame dar gyva ši Užgavėnių tradicija. 2001 m. gruodžio 10 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1596. Heraldikos komisija herbą buvo patvirtinusi lapkričio 22 d. Herbo etalono autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Klausučių herbo žaliame skydo lauke trys kairieji banguoti sidabriniai kaspinėliai, tarp jų aštuoni auksiniai dobilo lapai: 1, 3, 3 ir 1. Žalia skydo spalva – reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį, tai ir augmenijos spalva. Dobilas simbolių kalboje – augimo, gyvybinės jėgos, vienybės ir harmonijos simbolis. Viduramžiais trilapis dobilas buvo Švenčiausiosios Trejybės simbolis. Sidabriniai kaspinėliai primena per šį kraštą tekančias Šeimenos, Širvintos ir Šešupės upes. Klausučiai istorinio herbo neturėjo. Heraldikos komisijoje nuspręsta įamžinti šio krašto savitumą. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Herbas Lietuvos prezidento dekretu Nr. IK-1148 patvirtintas 2007 m. lapkričio 8 d.

Kybartų herbo skydo laukas ketvirčiuotas. Viršutinis dešinysis ir apatinis kairysis laukai raudoni, juose po 5 auksinius obuolius, ant kurių kotelių po žalią lapą. Keturi obuoliai išdėstyti kvadrato kampuose, penktas - centre. Viršutinis kairysis ir apatinis dešinysis laukai mėlyni, juos po 5 vertikalius sidabrinius medkirčio kirvius ilgais kotais, ašmenys nukreiptos pirmyn. Antras ir ketvirtas kirviai nuleisti žemiau. Motyvas pasirinktas iš liaudies padavimų. Pagal vieną jų, Kybartus pastatė 5 broliai dailidės. Obuoliai simbolizuoja pažinimą bei civilizaciją (miestas – civilizacijos darinys), o kirviai rodo miesto statytojų įrankius. Atkuriant miestą, buvo nuspręsta palikti šiuos motyvus. Dabartinis herbas patvirtintas 1998 m. lapkričio 24 d. Prezidento dekretu.

Pajevonio herbo skydo mėlyname lauke, virš žalio trikalnio papėdėje, du greta esantys auksiniai varpai. 1999 m. gruodžio 13 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 710. Herbo etalono autorius - dailininkas Juozas Galkus.

Pilviškių herbo sidabriniame lauke ant žalios skydo papėdės vaizduojamas šv. Jonas Nepomukas su juoda sutana ir biretu, sidabrine kamža, rudu apsiaustu ir batais. Dešinėje rankoje pakėlęs jis laiko auksinį kryžių, o kairėje – žalią palmės šakelę. Veidas ir rankos natūralios spalvos. Aplink galvą 5 auksinės žvaigždutės. 1999 m. kovo 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 355. Herbo etalono autorius – dailininkė Laima Ramonienė. Nuo senojo herbo naujasis herbas skiriasi keliomis detalėmis – nebėra dangaus ir tilto.

Vilkaviškio herbas – mėlyname herbinio skydo lauke raudona heraldinė dviguba lelija. Vilkaviškio miestui herbas buvo suteiktas 1697 m. rugsėjo 19 d. Herbo simbolį nulėmė ta aplinkybė, kad Vilkaviškiui tapti miestu padėjo didikų Pacų giminė. Šios giminės herbe nuo seno vaizduojama dviguba sidabrinė lelija raudoname lauke. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės iždininko St. Paco ir jo sūnaus kanclerio Kristupo Paco garbei ir teisėms į miestą pažymėti Vilkaviškio herbas panašus į Pacų herbą. Ši parinkta simbolika tik patvirtina, kad jo savivaldos teisių ir heraldikos iniciatoriai buvo Lietuvos didikai Pacai. Lelija heraldikoje yra gėrio, vilties, dorovingumo ženklas. Balta spalva simbolizuoja skaistumą, mėlyna – didingumą ir grožį. Herbo skydo forma, smailėjanti į apačią, pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos. 1791 m. gruodžio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas pakartotinai patvirtino miesto teises ir dovanojo miestui senąjį herbą. Privilegijos originalas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje. Miesto herbo simbolika pasiskolinta iš Pacų heraldikos, mat Lietuvos kancleris Kristupas Zigmantas Pacas buvo Vilkaviškio seniūnu. Pacų herbe lelija buvo sidabrinė raudoname fone, todėl, kad kiek skirtųsi nuo pastarojo, miesto herbe buvo pakeistos spalvos. 1792 m. panaikinus savivaldą miesto herbas neteko galios. Nepriklausomos Lietuvos laikais herbą išpopuliarino T. Daugirdo ir B. Šaliamoro išleisti atvirukai, kuriuose heraldinė lelija buvo pakeista į paprastą darželio leliją. Istorinis herbas buvo atgaivintas 1969 m., bet jau sekančiais metais tuometinės valdžios uždraustas. Iš naujo atgaivintas Vilkaviškio herbas buvo patvirtintas Lietuvos Prezidento 1996 m. sausio 23 d. Dailininkė L. Ramonienė.

Virbalio herbo sidabriniame (šviesiai pilkame) skydo lauke ant žalios papėdės stovi basas sparnus demonstruojantis arkangelas Mykolas, dėvintis mėlynus marškinius ir purpurinį apsiaustą. Juos juosia sidabrinė juosta. Dešine ranka remiasi į sidabrinį kalaviją raudonu efesu, o kairėje rankoje laiko juodas svarstykles. Marškinių vidus ir svarstyklių raišteliai - raudoni. Sparnai ir plaukai yra rudi, o sparnų apatinio krašto plunksnos - auksinės. Kūnas yra natūralios spalvos. Herbą Virbaliui Zigmantas Vaza suteikė 1593 m. birželio 15 d. Šis herbas buvo naudojamas iki XVIII a. pabaigos. 1876 m. buvo pateiktas herbo projektas, tačiau jis nepatvirtintas. Herbas buvo atkurtas pagal 1593 m. piešinį. Virbalio herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1993 m. birželio 12 d.

Vištyčio herbo raudoname skydo lauke sidabrinis vienaragis su auksiniu ragu ir kanopomis, liežuvis – raudonas. Uodega – pakelta aukštyn, asilo tipo. 1999 m. gegužės 3 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 421. Herbo etalono autorius – dailininkas Bronius Leonavičius.

Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą