Sekėjai

2012 m. spalio 6 d., šeštadienis

58. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LIETUVOS RESPUBLIKA / ZARASŲ RAJONAS


Antalieptės herbo mėlyname herbinio skydo lauke sidabrinis lanku išlenktas lieptas su turėklu ir su auksiniu lotyniškuoju kryžiumi, stovinčiu ant turėklo. Atsižvelgus į vietovės vardo etimologiją (priešdėlis anta- + šaknis liept- – 'ant liepto; antalieptė'), Lietuvos heraldikos komisija pasiūlė mėlyname lauke pavaizduoti sidabrinį lieptą su auksiniu kryžiumi. Kryžius siejamas su parapijos bažnyčia ir su nuveiktais vienuolių darbais vietovės labui. Mėlyna spalva simbolizuoja gyventojų ištikimybę ir tvirtumą. Antalieptės herbas patvirtintas Lietuvos Prezidento 2000 m. gruodžio 5 d. Etalono autorius – dail. Arvydas Každailis.

Degučių herbo sidabriniame skydo lauke trys juodos degutinės, po jomis liepsniška linija atskirta raudona skydo papėdė. Degučių apylinkės vadinamos miškų ir ežerų karalija. Gausūs lapuočių miškai skatino seną vietinių žmonių verslą - deguto varymą. Paprastai degutas buvo gaminamas iš storų senų beržų, drebulių žievės. Senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir Degučių herbe. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Herbas Lietuvos prezidento dekretu Nr. 1K-1096 patvirtintas 2007 m. rugsėjo 11 d.

Dusetų herbo sidabriniame skydo lauke dešiniojo kaspino vietoje trys raudoni bėgantys žirgai. Kuriant naują herbą nutarta sidabriniame lauke (ledas) pavaizduoti tarsi per lenktynes bėgančius žirgus, kurie susiję su ilgamete tradicija - žiemą rengti žirgų lenktynes ant Sartų ežero. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino herbą 1999 m. rugsėjo 28 d. (VŽ, 1999, Nr. 82-2430)

Salako herbo raudoname skydo lauke, ant trijų tašytų auksinių piramide sudėtų akmenų, tupintis sidabrinsakalas su auksiniu snapu ir nagais, dešine koja laikantis auksinį lotyniškąjį kryžių. Ieškant simbolių nutarta pasirinkti tašytus bažnyčios pamatų akmenis, stiprią sąsają su dvasingumu (kryžiaus simbolis) ir sakalą, kaip artimą miestelio pavadinimui žodį – skaitant miestelio pavadinimą (Salakas) iš galo gaunamas Sakalas. Herbą patvirtino Lietuvos Prezidentas 2004 m. liepos 7 d.

Zarasų herbas - vienas iš Zarasų miesto ir Zarasų rajono savivaldybės heraldikos atributų.Herbo mėlyname lauke sidabrinė fantastinė būtybė - stirnos ir žuvies junginys, virš jos - auksinis saulės skritulys. Skydo juodoje papėdėje paguldytas sidabrinis kalavijas liepsniška geležte, atgręžtas smaigaliu į heraldinę kairią pusę. 1836 m. Rusijos imperatoriui Nikolajui I apsilankius Zarasuose, jis perkrikštijo miestelį Novoaleksandrovsku. Tada suteikė ir herbą, susidedantį iš dviejų dalių: skydo viršutiniame raudoname lauke buvo pavaizduotas dvigalvis erelis (prancūziškas variantas): dešine koja šaudantis iš patrankos (galimai laikantis fakelą ir strėlių ryšulį), o kairėje laikantis vainiką, kuris ženklino vietovės priklausomybę Rusijos imperijai. Apatinį mėlyną lauką užėmė Novoaleksandrovsko simbolis - iš ugnies iškylantis feniksas ir kažkoks didelis pastatas (galimai kalnas) tolumoje. Tai pirmasis rusiškas herbas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Apie jo naudojimą duomenų nėra išlikę, o ir po kelerių metų jis buvo pakeistas. 1837 m. norėta visus Rusijos imperijos herbus paskelbti statistiko atlase, tačiau kurjeris, gabenęs juos į litografiją, pametė ir jų surasti nepavyko. Tuomet susirūpinta ir naujų apskričių herbų kūryba. 1845 m. balandžio 6 d. herbe atsirado du obeliskai. Viršutiniame lauke buvo 1843 m. Kauno gubernijos herbas, apatiniame mėlyname - ant žalios kalvelės prie gelsvo plento stovintis obeliskas žymėjo Novoaleksandrovską. Pažymėtina, kad tai buvo apskrities herbas, o miestas jį galėjo tik naudoti. Jis išliko iki pirmojo pasaulinio karo, nors ir buvo bandymų šį herbą keisti. Bernhardas Kohne 1861 m. buvo parengęs projektą: raudonajame lauke - sidabrinis Daugpilio - Kauno plento obeliskas, o Kauno gubernijos herbas turėjo atsidurti laisvajame dešiniajame viršutiniame kampe. Skydo šonai buvo papuošti auksinėmis javų varpomis, apačioje surištomis raudona Aleksandro juosta. Skydo viršuje sidabrinė trijų bokštų mūro karūna. Tačiau kaip ir visi kiti B. Kohne Lietuvos apskričių herbų projektai, šis nebuvo įgyventas. Mūro karūnas XX a. perėmė Tadas Daugirdas ir Bronius Šaliamoras, taip „pagražindami“ herbus. 1966 m. prie kultūros ministerijos įsteigus Respublikinę heraldikos komisiją, imta rūpintis senųjų herbų atkūrimų ir naujųjų sukūrimu. 1967 m. į miestus buvo išsiuntinėta herbų kūrimo instrukcija. 1968 m. rugsėjo 6 d. Zarasų Vykdomojo komiteto pirmininkas B. Baliulis kreipėsi į komisiją su pranešimu, jog turėtą 1845 m. suteiktą herbą, kaip neatitinkantį dabarties, reikia koreguoti. Buvo prašoma paskirti dailininką, turintį patirties heraldikoje. 1968 m. spalio 16 d. komisijos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad komisija vienbalsiai pritarė Raimondo Miknevičiaus pasiūlytiems naujiems simboliams: „viršuje fantastinė būtybė, simbolizuojanti gražią šio krašto gamtą, o apačioje kalavijas, primenantis kovas“. 1969 m. sausio 6 d. užbaigtas herbas buvo patvirtintas ir publikuojamas Kultūros barų I numeryje su aprašymu: „...centre - fantastinis žvėris - stirna su žuvies uodega, virš jo auksinės spalvos skritulys žydrame fone, o apačioje kalavijas. Tai simbolizuoja Zarasų krašto gamtą ir liaudies kovas“. Nors šis herbas neturėjo jokių ideologinių motyvų, jį, kaip ir visus kitus herbus, po 1970 m. liepos mėn. įvykusios Respublikinės dainų šventės, partinė valdžia uždraudė. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, prieš pateikiant šį herbą tvirtinti Prezidentui, jis buvo „perrengtas“, figūros perdėtos į visiems herbams unifikuotą skydą, patikslintas stirnos galvos vaizdavimas, kitos smulkmenos, įvesti metalai. Herbo etalono autorius - dailininkas Raimondas Miknevičius. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą patvirtino 1996 m. kovo 7 d.


Šaltiniai: Wikipedia, rajonų savivaldybių tinklalapiai

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą