Sekėjai

2012 m. liepos 28 d., šeštadienis

2012 m. liepos 25 d., trečiadienis

...gyvenimas yra nesustojanti atradimų-praradimų grandinė sveikstant po gedėjimo skausmo, atsisveikinant su svarbiais dalykais, nesibaigiančiam lietui lyjant.

Perkūno, Šv. Elijaus debesų valdytojo diena Nuo senų laikų Lietuvoje liepos mėnesio antroje pusėje buvo švenčiama dievo Perkūno šventė, kuri krikščionybės laikais buvo sutapatinta su šv. Elijo švente. Šią dieną žmonės aukojo Perkūnui jaučius, žirgus. Buvo manoma, kad dievas Perkūnas savo valią ir galią apreiškia griausdamas. Žmonės melsdavosi Perkūnui, kad būtų geras oras dirbant rugiapjūtės darbus, vykstant į kelionę; kad Perkūnas saugotų augaliją ir gyvulius. Kad Perkūnas nenutrenktų, namus žmonės apkaišydavo eglės ir žilvičio šakomis. Deginant šias šakeles buvo tarsi smilkomi debesys. Per audrą žmonės prašydavo Perkūno apsaugoti nuo nelaimės, degindavo vaškines žvakes. Buvo manoma, kad jei Perkūnas nutrenkia žmogų, tas žmogus bus paimtas pas dievus, taigi tokia mirtis buvo aukštinama. Įvedus krikščionybę, Perkūno šventė sutapatinta su Šv. Elijaus varduvėmis. Biblijoje rašoma apie pranašą Eliją, kuris kovojo prieš stabmeldystę ir už tai buvo persekiojamas. Nusivylęs ir pavargęs nuo persekiojimų jis ėmė maldauti Dievo, kad šis pasiimtų jį pas save, t.y., nužudytų. Tačiau Dievas nuvedė jį ant Sinajaus kalno (to paties, kur Mozei buvo perduota 10 Dievo įsakymų) ir parodė savo galią: stiprų vėją, žemės drebėjimą, ugnį. Čia pranašas dar stipriau įtikėjo Dievą, esantį ne tik galinguose gamtos reiškiniuose, bet ir visiškoje tyloje. Šis išgyvenimas suteikė pranašui daugiau jėgų tęsti savo misiją. Remiantis šia istorija, žmonės šv.Eliją pradėjo laikyti debesų valdytoju, sugebėjusiu atsilaikyti prieš gamtos stichijas. (day.lt)

2012 m. liepos 24 d., antradienis

Ir vėl aš su Jumis. Džiaugiuosi vasara. Kokie jausmai ir kokios mintys, kai apžvelgi plačius laukus. Kaip nuostabu, kai visos viltys, tikrovėje pildosi.