Sekėjai

2012 m. spalio 31 d., trečiadienis


...Ir paskutinis medžio lapas žemėn kris. Pagautas vėjo neramaus dar saulėje nušvis. Paskui ant tavo kapo liūdesiu gulės ir verks...


2012 m. spalio 30 d., antradienis


Kol žemė pasipuošusi auksiniais lapais, kol saulė paliečia ją vienu kitu spinduliu... Ramybė. Tačiau labai greitai nuotaika krinta dėl pirmųjų darganų, su kuriomis vis garsiau aidi niūrių orų ir dar niūresnių žmonių nuotaikų pranašo žingsniai. Taip garsiai ir liūdnai švilpauja vėjas, o širdį drasko sielvartas. Gamta pasidaro tokia graudi, jog kažkoks keistas šaltis suvirpina kiekvieną mano kūno dalį. Pasidaro taip beprotiškai tylu. Tylos amžinatvė baugina. Prisimename, kad Kažkas išėjo. Ne šiandien... Vakar. Pernai. Užpernai... Prieš penkerius, dešimt... Trisdešimt arba penkiasdešimt metų. Kažkas išėjo ir prieš šimtą, ir prieš tūkstantį, ir dar daugiau metų. Kasdien Kažkas palieka šitą pasaulį, kiekvienas savaip, skirtingai, labai individualiai. Kasdien Kažkam dėl Kažkieno mirties pasrūva akys ašarom. Kasdien Kažkas užmerkia akis ir jau jų neatmerkia. Kažkieno širdis nustoja plakusi, ir taip jau lieka. Dabar Kažkas išeina... Išeisime ir mes, bet vis viliamės, jog dar ne šiandien. Mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime. Mirusieji yra mūsų širdyse, bet kasdieniame gyvenime paliekame juos atokiau. Per Vėlines junkimės su jais tyloje... kad ir kaip būtų sunku. Gūdus ir šaltas lapkritis _ mėnuo, kurį senovėje žmonės vadino vėlių mėnesiu. Senoliai mokėjo paaiškinti kiekvieno gamtos objekto paskirtį. Vėjas ne šiaip sau gaudžia ir ne šiaip sau siaučia _ jis padeda vėlėms judėti. Žvarbų rudenį jos sugrįžta į savo namus susišilti, susitikti su artimais žmonėmis. Ilgi vakarai ir ta jaudinanti tyla... kad vėlių šauksmas būtų išgirstas, o norai patenkinti, kad ir gyvieji, ir mirusieji galėtų ramiai gyventi viename laike, bet skirtingose erdvėse.

Onutė Zdanytė

2012 m. spalio 28 d., sekmadienis

2012 m. spalio 27 d., šeštadienis


Pirmas sniegas auštant šios dienos rytui

Lenkimų miestelis įsikūręs kairiajame Šventosios upės krante, prie pat Latvijos sienos, 17 km. į pietvakarius nuo Skuodo. Miestelis išsidėstęs gražioje vietoje, bažnyčia stovi ant kalvos, nuo kurios matyti gražūs vaizdai į Šventosios slėnį ir į Latvijos pusę.

Prie Lenkimų bažnyčios papuošimo prisidėjęs ir mūsų istorikas Simonas Daukantas: nupirkęs švč. Mergelės Marijos, Angelo apreiškimo ir šv.Jurgio paveikslus, užmokėjęs galinio altoriaus papuošalų sąskaitas.


S. Daukanto motinos kapas

S. Daukanto motinos kapas yra Lenkimų bažnyčios šventoriuje. Antkapio akmenį parūpino sūnus Simonas. Akmuo kaldintas Petrapilyje. Jame Simonas iškaldino šiuos žodžius (rašyba dabartinė):

“Čia ilsis Dievuje užsnūdusis Kotryna Orintaitė pirma Stanislovienė Jaušienė, paskui Jurgienė Daukantienė, kuri gyveno sumišimuose svieto, regėjo ir kentėjo didžius vargus, rūpesnius savo amžiuje, metuose 1795 m. buvo gausiame mūšyje po Liepoja lygiai su vyru ir trimis dieveriais. Dievas jai buvo davęs penkias dukteris ir du sūnus, regėjo savo vaikų vaikus. Turėdama 90 metų amžiaus savo, persiskyrė su šiuo svietu 1847 lapkričio 9 dieną, auštant, palikusi šiame pasaulyje bevargstančius dvi dukteris ir sūnų, kurie raudodami savo meilingos ir išmintingos motinos minavonei tą akmenį padėjo”.

Iškaltame įraše pažymima, kad Daukanto motina daug kentėjo (jos vyras su penkiais svainiais žuvęs netoli Rygos, gindamas tėvynę). Likusi našlė Daukantienė rūpestingai auklėjo vaikus ir du jų išleido į aukštuosius mokslus.


...pievoj siaučia saulės spindulėlis

2012 m. spalio 24 d., trečiadienis



Skulptūros prisikels naujam gyvenimui


1972 m. Endriejavo seniūnijoje Žvaginių piliakalnio papėdėje pastatytas Ablingos memorialinis ansamblis ilgus metus buvo niokojamas laiko. Menininkų pastatytos skulptūros trūnijo, puvo.... o pinigų joms restauruoti vis nebuvo. Tačiau Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė įsitikinusi, kad geriau vėliau negu niekada. Tad „Bangai“ džiaugsmingai pranešė, kad jau šią vasarą bus baigti memorialo konservavimo restauravimo darbai, ir skulptūros prisikels naujam gyvenimui.





Viliasi sulaukti turistų

Anot L. Šunokienės, tvarkyti memorialinį ansamblį reikėjo jau seniai. „Prieš 5 metus viena skulptūra jau buvo nuvirtusi. Tad kiekvienos audros laukdavome su baime. Juk net nuo prisilietimo skulptūros drebėdavo, tad baiminomės, kad stipresnis vėjas meno kūriniams gali būti pražūtingas. Juk Žvaginių piliakalnis – aukščiausia vieta Klaipėdos rajone“, – pasakojo pašnekovė. Ji sakė, kad sovietmečiu memorialinį ansamblį lankė daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, čia veikė ir muziejus, tačiau pastarasis buvo privatizuotas, o vėliau nugriautas. „Visi eksponatai išvežti į Kauną, labai gaila. Beje, koplytėlė tebėra, ji restauruota, sutvarkyta, tik šventųjų skulptūrėlių nėra, mat jos priklausė vienai gyventojai. Dabar ten yra paveikslai“, – kalbėjo seniūnė. Ji viliasi, kad atgaivinus memorialinį ansamblį vėl padaugės turistų, ekskursijų. „Labai džiaugiamės, kad projektas bus įgyvendintas anksčiau nei numatytas terminas, tad dar liepą ar rugpjūtį tikriausiai spėsime padaryti gražią šventę, juk šiemet sukanka 40 m. nuo skulptūrų pastatymo datos“, – dalijosi planais L. Šunokienė. Ji priminė, kad skulptūras pastatė menininkai iš visos Lietuvos. Memorialinis ansamblis skirtas paminėti tragedijai, kai 1941 m. birželio 23 d. naciai sušaudė 42 Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojus.

Gavo antrą progą


Skulptūrų atnaujinimu besirūpinantis kretingiškis skulptorius tautodailininkas Raimundas Puškorius sakė, kad šiuo metu jau restauruotos 27 skulptūros. Prie dviejų dar teks padirbėti, mat jos labai nukentėjo nuo laiko, sutrūnijo, išpuvo. O viena yra visiškai sunykusi. Jis pasakojo, jog dar gegužės mėnesį su sūnumi apsigyveno prie Žvaginių piliakalnio: „Keldavomės 5.30 val. ir dirbdavome, kol saulelė leisdavo. Darbas vykdavo intensyviai kiekvieną dieną, išskyrus sekmadienius, nesvarbu, koks oras buvo, mat turėjome nešiojamą stogelį.“ Tautodailininkas užsiminė, kad šis darbas jam ypač malonus, mat jo tėtis taip pat buvo vienas iš šių skulptūrų autorių. „Beveik visus dirbusius menininkus pažinojau, pats būčiau čia taip pat pastatęs anais laikais savo skulptūrą, tačiau neleido aplinkybės, turėjau padėti mamai, buvo mažas broliukas“, – kalbėjo skulptorius. Jis sakė jaučiąs didžiulę atsakomybę prieš skulptūrų autorius, tad stengiasi, kad kiekvienas kūrinys išsaugotų kuo daugiau autentikos, būtų kuo mažiau pažeistas. „Tada negalėjau prisiliesti savo rankomis prie ansamblio sukūrimo, o dabar gavau progą jį prikelti antram gyvenimui“, – neslėpė džiaugsmo R. Puškorius, kurio abu tėvai tautodailininkai: tėtis – drožėjas, mama – audėjėlė. Raimundo sūnus taip pat tautodailininkas.




Didelis iššūkis


Konservavimo restauravimo darbus atliekančios Klaipėdos UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis sakė, jog Ablingos memorialinio skulptūrų ansamblio darbai – didelis iššūkis. „Mūsų duona yra medžio tvarkymo darbai pastatuose, o čia kitokios sąlygos. Tačiau pagalvojome, kad jei sugebame sutvarkyti dvarus, sugebėsime ir čia“, – sakė pašnekovas. Anot jo, sunkiausia buvo pradžia, kai reikėjo sugalvoti schemą, kaip skulptūras pastatyti į atitinkamas vietas. O dabar jau susiformavo įgūdžiai ir darbai vyksta pagal planą. A. Zokaitis patikino, kad tai „dūšiai“ malonus darbas, labai norisi, kad ši vieta būtų gražiai, tinkamai sutvarkyta.

Įgyvendinimo suma – 298763,00 Lt

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Juknienė informavo, kad dar 2011 m vasario 10 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu paramos sutartį dėl projekto „Kultūros paveldo objektų tvarkyba: Ablingos memorialinio ansamblio atkūrimas“ įgyvendinimo. Pagal šią sutartį projektui įgyvendinti skirta: 149812,50 Lt iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, 89197,50 Lt iš Lietuvos valstybės biudžeto ir 20% (59753,0 Lt) iš Savivaldybės biudžeto. Bendra projekto įgyvendinimo suma – 298763,00 Lt. R. Juknienė sakė, kad konservavimo restauravimo darbai vykdomi pagal Ablingos memorialinio skulptūrų ansamblio tyrimo bei konservavimo ir restauravimo darbų programą, kurią parengė polichromuoto medžio restauratorius, ekspertas Alfonsas Šiaulys. Skulptūrų konservavimo ir restauravimo darbų procesą ir kokybę kontroliuoja Restauravimo taryba.


Birželio 23 d. 12 val. prie Švč. Mergelės Marijos lurdo Endriejavo seniūnijoje buvo paminėta Ablingos tragediją. Buvo aukojamos šv. Mišios, kalbamos maldos už mirusiuosius, giedamos giesmės.

Endriejavo seniūnijos seniūnė L. Šunokienė dėkojo skulptoriui R. Puškoriui ir UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojui A. Zokaičiui, kad darbai vykdomi taip sparčiai. Ji jiems įteikė po naminės duonos gabalėlį, jog niekada nepritrūktų jėgų, būtų sveiki ir stiprūs.


Visos skulptūros statomos tose pačiose vietose kaip ir 1972 m.

Tekstas Agnės ADOMAITĖS

banga

2012 m. spalio 22 d., pirmadienis

2012 m. spalio 19 d., penktadienis

2012 m. spalio 17 d., trečiadienis

Ruduo per mano langą

74. Prie Baltijos jūros įsikūrusių valstybių heraldika

LENKIJA




Štai ir baigėme savo kelionę aplink Baltijos jūrą. Susipažinome su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos heraldika. Dėkoju wikipedijos komandai, miestų ir miestelių tinklalapių tvarkytojams už panaudotą jų sukauptą medžiagą. Man tai buvo neįkainuojamą studiją, pažintis su kaimyninių tautų istoriją, išradingais grafiniais heraldikos sprendimais.