Sekėjai

2012 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

2012 m. lapkričio 24 d., šeštadienis


Ar tiesa, kad geltonos spalvos gėlių žiedai sukuria šviesos, šilumos, lengvumo ir linksmybių jausmą, reiškia sėkmę ir turtą?

..... akys krypsta į šviesą

2012 m. lapkričio 23 d., penktadienis


Gyvenimo
...gyvenimo saulutė jau leidžia kas kartą šešėlius ilgyn ir ilgyn

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis


Vasaros kelionės po Lietuvą

PLATELIAI

Platelių apylinkės - gražiausios visoje Žemaičių žemėje. Tai tikra Žemaičių Šveicarija. (...) Savo gražumu Platelių apylinkės prilygsta garsiajai Dainavai.


Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių - įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje. Plateliai ir jo apylinkės garsios ir čia gyvenusiais, dirbusiais žmonėmis. Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti nuo XV a..

Plateliai įdomūs savo planine struktūra su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. Tašytų rąstų bažnyčia, pastatyta 1744 m., - viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais.


Platelių dvaro svirnas (Didžioji g. 22, Plateliai).

Platelių dvaro sodybos ekspozicijos įkurtos svirne ir arklidėje. Svirne - gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje - Užgavėnių muziejus. XIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. XIX a. II p. istorizmo laikotarpio, "plytų stiliaus" arklidėje įsikūrė pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių "lėčynų".



Apžvalgos aikštelė šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias Žemaitijos ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – apie 47 m.

2012 m. lapkričio 18 d., sekmadienis


Tvarkydamas savo archyvą radau prieš trisdešimt metų užfiksuotus kadrus. Tai buvo šaltojo karo metai, kada okupantai nuolat gąsdino NATO grėsmę.


Į šitą šilo pasaką įsilieti ir eiti spygliais, šakelėmis...

2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis


Šiandien Latvijos Respublikos Nepriklausomybės diena.

Nuoširdžiausi sveikinimai mano draugams ir kolegoms Latvijoje. Laikykimės kartu!!!

2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis


Vasaros kelionės po Lietuvą

Šateikiai – gyvenvietė Plungės rajone, pusiaukelėje tarp Plungės ir Salantų. Pro kaimą teka Blendžiava. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis Šateikiuose gyveno 676 gyventojai. 1558 m. privilegija Žygimantas Augustas Šateikius padovanojo Jokūbui Laškovskiui. Vėliau dvaras kurį laiką priklausė Erazmui Skolvydui. Jis dvarą pardavė Barborai Konarskytei-Šverinienei. 1661 m. Šverinai Šateikius užstatė Broel-Pliateriams, o po to dvaras atiteko Sapiegoms. Iš Sapiegų Šateikių dvarą Pliateriai atsipirko 1717 m. Iš pradžių Šateikius valdė Andrius Broel-Pliateris, o XVII a. antroje pusėje – Kariolanas Broel Pliateris. Apie 1700 m. pastatyta koplyčia, 1776 m. medinė Šateikių bažnyčia. Pranciškus Plateris – 1862–1875 m. pastatė raudonų plytų, neogotikinio stiliaus Šv. Morkaus Evangelisto bažnyčią. Šateikius Pliateriai valdė iki 1940 m. 1845 m. Šateikių Bukantės dvarelyje gimė Julija Beniuševičiūtė Žymantienė – Žemaitė. 1903 m. sausio 1 d. Šateikių bažnyčioje įvyko M.K.Čiurlionio ir S.Kymantaitės jungtuvės.


2012 m. lapkričio 13 d., antradienis


...susigūžę medžiai pasipuošė verkiančiais žibintais, jų šakos šnabžda ir supasi liūdnai

2012 m. lapkričio 10 d., šeštadienis


2006 m. klaipėdiečio – Vytauto Kazimiero Šliogerio atminimui

Įgijęs kreiserinių jachtų kapitono diplomą Vytautas ne tik pats aktyviai buriavo po Baltiją, bet ir mokydavo to savo draugus, jaunesnius klaipėdiečius. Jis buvo nuolatinis Kuršių marių regatų dalyvis. Baltijos jūroje V.Šliogeriui nekart teko stovėti prie garsiausios šalies kreiserinės jachtos "Lietuva" vairo - šiam patyrusiam buriuotojui draugai ne viename reise buvo patikėję atsakingas kapitono pareigas. Iš Vytauto jūroje ir krante sklido energija, persmelkta nepažabojamo laisvės ilgesys. Jis nuoširdžiai džiaugėsi, kai palankių istorijos vėjų sulaukę klaipėdiečiai buriuotojai jachta "Lietuva" pirmąkart įveikė Atlanto vandenyną, o vėliau pirmieji apiplaukė ir aplink pasaulį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vytautas visa širdimi įsiliejo į naują gyvenimą. Būtent jis Klaipėdoje pirmasis suskato gaivinti pamirštą jūrų skautų veiklą - mokė buriuoti vaikus, kartu su jais plaukė į jūrą. Meilė uostamiesčiui Vytautas greičiausiai paveldėjo iš tėvo karininko Vaclovo Šliogerio - aktyvaus Klaipėdos sukilimo dalyvio, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos adjutanto, kurį likimas po karo nubloškė į tolimąją Australiją. Žodžių į vatą niekada nevyniodavęs, kompromisų su sąžine nepripažinęs V. Šliogeris tuo pat buvo eruditas, tikras "jūrų inteligentas", iš kurio visi mokėsi kultūringo elgesio, tik jam būtingo elegantiško bendravimo manierų ir kamerinėse jachtų erdvėse, ir viešose auditorijose. Sunku be Vytauto įsivaizduoti Lietuvos buriuotojų sąjungos atgimimą. Visa galva panyręs į visuomeninę veiklą jis buvo aktyvus Smiltynės jachtklubo tarybos narys, tarptautinės buriuotojų asociacijos "Cruising association" garbės konsultantas. V.Šliogeris talentingai valdydavo ir plunksną - rašydavo įdomius straipsnius istorijos, marinistikos kultūros paveldo, fortifikacijos, buriavimo temomis, patarimais mielai padėdavo kitiems autoriams. Daug žinojęs apie jūrinį buriavimą, didelę navigacinę praktiką sukaupęs Vytautas nuoširdžiai konsultavo ir prieš kelerius metus knygynuose pasirodžiusio pirmojo lietuviško buriavimo vadovėlio rengėjus. Daugelio Klaipėdos buriuotojų, jūreivystės temomis žurnalistų atmintyje Vytautas visada išliko kaip nuoširdus bičiulis, įdėjų bendramintis, neužmirštamų jūrinių kelionių ir kitų prasmingų projektų įkvėpėjas. Vytautas Kazimiras Šliogeris buvo vienas Sąjūdžio iniciatorių Klaipėdoje, miesto Sąjūdžio tarybos narys. Dalyvavo atkuriant Lietuvoje skautus, įkuriant "žaliaraiščių" organizaciją. 1990 m. kovo mėnesį įstojo į Klaipėdos savanorių rinktinę, paskirtas pasienio apsaugos grupės vadu. 1990 kovo 18 d. kaip savanorių būrio vado pavaduotojas dalyvavo žygyje į Panemunę, kur savanoriai, vilkintys lietuviškomis karinėmis uniformomis, įvykdė pirmąją užduotį - įrengė pasienio postą su Rusijos Kaliningrado sritimi, tuo de facto atstatė Lietuvos Respublikos sieną Jurbarko-Rusnės ruože. Prieš 1991-ųjų sausio įvykius organizavo Rusijos karinių objektų žvalgybą. Įvykių metu vadovavo "žaliaraiščiams" Klaipėdos merijos gynėjams, o užėmus Vilniaus televizijos centrą buvo pasiųstas organizuoti Girulių TV centro vidaus gynybą. Šiose operacijose pademonstravo organizuotumą, šaltakraujiškumą, drąsą. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos centro valdybos ir Klaipėdos apskrities skyriaus valdybos narys, aktyviai dalyvavo patriotiniame darbe ir propaguojant karo istoriją. Mirus Vytautui Šliogeriui senoji Klaipėda neteko vieno iš savo simbolių, kaip reta įaugusio į miesto gyvastį. Jis 1966 m. baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1969 metų pradėjo dirbti Paminklų konservavimo institute- aktyviai dalyvavo Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse projektavime. 1972 metais pradėjo dirbti naujai sukurtame Klaipėdos Paminklų konservavimo institute, vėliau „Restauravimo centre“ vyriausiuoju architektu. Pastaruoju metu dirbo UAB „Klaipėdos projektas“. Tyrė ir paruošė dokumentaciją Neringos forto, Klaipėdos miesto bastionų, Klaipėdos pilies, Kretingalės bažnyčios, Dovilų bažnyčios statybai ir restauravimui, tyrė ir puoselėjo Klaipėdos, Mažosios Lietuvos ir Neringos kultūrinį paveldą. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metų kovo mėnesį, įstojo į Klaipėdos savanorių rinktinę. Buvo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys, Lietuvos restauratorių sąjungos narys, Rotary klubo “Klaipėda” narys, visa širdimi mylintis jūrą buriuotojas- jachtklubo tarybos narys, tarptautinės buriuotojų asociacijos „Cruising association“ garbės konsulas Lietuvoje, ne vieną jauną architektą paskatinęs pamilti bures. Jis visa širdimi buvo atsidavęs Klaipėdos miestui, mylėjo savąjį miestą ir giliai kentėjo dėl jam daromų žaizdų. Klaipėdos senamiestyje neišnyks jo atlikti darbai, o mes jį pažinoję dar ilgai prisiminsime Vytauto gunktelėjusį siluetą plaukiantį senaisiais miesto skersgatviais.

2012 m. lapkričio 7 d., trečiadienis


Ruduo visuomet buvo mano mėgstamiausias metų laikas. Tai laikas, kai viskas sprogsta visu gražumu, tarsi gamta būtų visa tai laikiusi visus metus didžiajam finalui.

Lauren DeStefano


2012 m. lapkričio 6 d., antradienis