Sekėjai

2015 m. vasario 17 d., antradienis

Grambuoliukas (Phyllopertha horticola) – Grambuoliukų (Rutelidae) šeimos vabalas. Kūnas 8,5-11 mm ilgio, ovalus, žvilgantis, plaukuotas. antsparniai geltonai rudi arba rudi. Galva, priešnugarėlė, skydelis - juodai žali arba tamsiai mėlyni. Vabalai skraido gegužės – birželio mėn. šiltomis saulėtomis dienomis. Patelės kiaušinius deda į dirvą. Lervos minta įvairių žolinių ir sumedėjusių augalų šaknimis. Vystymosi ciklas trunka vienerius metus. Lietuvoje labai dažnas.


Voriukas (Araniella)
– kryžiuočių (Araneidae) šeimos vorų genties atstovas

Europoje 6 rūšys, Lietuvoje 2.
Vorai nuo gelsvos iki žalsvos spalvos, pilvelis su 4 ar 5 poromis juodų taškelių.
Gyvena žolėse ir ant įvairių medžių, krūmų.

2015 m. vasario 15 d., sekmadienis


Gyvenkim ir mylėkime pasaulį!
Didžiuokimės tėvyne Lietuva!
Iškelkim laisvės Vėliavą į saulę
Ir būkime viena stipri šeima.

2015 m. vasario 12 d., ketvirtadienis


Vapsvos

Vapsvos – nesistematinis terminas, kuriuo įvardijami plėviasparniai (Hymenoptera) vabzdžiai, priklausantys Apocrita pobūriui. Pastarajam pobūriui taip pat priklauso bitės ir skruzdėlės. Pasaulyje žinoma virš 100 tūkst. vapsvų rūšių. Dauguma jų yra pavieniui gyvenantys parazitiniai gyvūnai, dedantys savo kiaušinius į kitų vabzdžių lizdus, kur išsiritusios vapsvų lervos sunaikina parazituojamą gyvūną. Pompilidae šeimos vapsvos medžioja vorus. Tik nedidelė dalis vapsvų rūšių yra bendruomeniniai gyvūnai, dauguma tokių rūšių priklauso klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai (žymiausia jų gentis – širšės). Dauguma vapsvų, tiek kolonijinių, tiek gyvenančių pavieniui, turi nuodingą geluonį.

2015 m. vasario 9 d., pirmadienis

Paprastoji skorpionmusė ( Panorpa communis)
– skorpionmusių (Mecoptera) būrio vabzdys. 

Išskleistų sparnų dydis – 24-34 mm. Kūnas tamsiai rudas, pilvelio apačia gelva. Patinų pilvelio galas rausvas. Priekinių sparnų viršūnėse ir kitose vietose esančios dėmės yra juodai rudos ir sudaro skersinę juostą.
Rūšis aptinkama visur. Grobuoniška.

Aklys (Chrysops) – musinių dvisparnių (Brachycera) pobūrio vabzdys,
priklausantys sparvų (Tabanidae) šeimai.

Dažni prie vandens telkinių, šlapynėse, drėgnuose miškuose. Patelės minta krauju, patinai – žiedadulkėmis. Įkandimas skausmingas, gali pernešti tularemiją, juodligę, loaozę.

2015 m. vasario 6 d., penktadienis


Žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima)

Ar žinote, kad jo klausos organas ant priekinės kojos

Žaliosios (Lucilia) mėsmusės 

Labai vislios: vienu kartu patelė padeda 50–400 kiaušinių. Per sezoną viena musė deda 4–5 kartus. Lervos paprastai vystosi gyvūnų lavonuose, mėsos atliekose, fekalijose, rečiau gyvūnų mėšle bei buitinėse atliekose. Prieš virsdamos lėliuke, lervos migruoja tolyn nuo mitybinio substrato ir užsikasa į žemę apie 10 cm. Žiemoja lėliukės arba suaugėlio stadijoje.
Suaugėliai neretai perneša mikrobus ir helmintų kiaušinius, be to, kai kurios gali dėti kiaušinius į atviras žaizdas ir sukelti fakultatyvines miazes, bet ši savybė jau yra panaudojama ir medicinoje – žaizdoms gydyti.

2015 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

 
Paprastoji Slankmusė (Rhagio scolopaceus)
 – iš musinių dvisparnių (Brachycera) pobūrio vabzdžių šeimos.

Minta smulkiais vabzdžiais, kuriuos gaudo ore. Lervos taip pat plėšrios, gyvena žemės paviršiuje arba vandenyje.
Pasaulyje žinoma 21 slankmusių gentis. Lietuvoje dažniausia rūšis – paprastoji slankmusė (Rhagio scolopaceus).

2015 m. vasario 4 d., trečiadienis


Kupriukas - (Raphidia xanthostigma)

Gyvena šiaurinėse Europos ir Azijos platumose su šaltom žiemom. Šiaurės Amerikoje rasti tik į vakarus nuo Uolinių Kalnų. Šaltis reikalingas kupriukų metamorfozei, todėl nerasta nei vienos kupriukų rūšies tropikų zonose. Tačiau yra fosilijų iš Mezozojaus laikų, rodančių, jog seniau gyvendavo ir daug šiltesnėse klimato juostose.
Lietuvoje gyvena 4 – 5 rūšys:
Leptura - (Anastrangalia sanguinolenta)

Ūsuočiai (Cerambycidae, Long-horned beetlesBockkäfer) – įvairiaėdžių vabalų (Polyphaga) pobūrio šeima, priklausanti lapgraužinių (Chrysomeloidea) antšeimiui. Ūsuočiams būdingos ilgos antenos, nuo ko ir kilo šeimos pavadinimas.Pasaulyje priskaičiuojama apie 26 tūkst. rūšių, Lietuvoje žinoma 116 rūšių, dar ieškotina apie 12-15 rušių. 

2015 m. vasario 3 d., antradienis

Grambuoliukai (Rutelidae) - vabalų (Coleoptera) šeima. 

Vabalai smulkūs ir vidutinio dydžio, panašūs į grambuolius.
Lietuvoje rastos 7 rūšys

2015 m. vasario 2 d., pirmadienis


Naminis prūsokas (Blattella germanica)

Tarakonai – naktiniai gyvūnai, labiau išplitę šilto klimato šalyse. Gyvena gamtoje ir butuose. Minta įvairiu maistu.
Pasaulyje yra apie 4000 rūšių, priklausančių 5 šeimoms. Europoje aptinkama 15.

2015 m. vasario 1 d., sekmadienis


Plėšriavoris ( Lycosidae) – vorų (Araneae) šeima.

Pasaulyje žinoma 255 gentys ir 2288 rūšys. Lietuvoje 9 gentys, apie 50 rūšių. Tai tamsių spalvų, su ilgomis kojomis klajojantys medžiotojai.Gaudomųjų tinklų nerezga. Išskyrus retas išimtis grobį gaudo ne tinklais, bet prisėlina arba tyko nejudėdami vienoje vietoje, kol auka pati prisiartina ir ją pačiumpa šuoliu.
Didžiosios rūšys įsirengia žemėje urvelius, kuriuos iškloja verpalais. Šiuose urveliuose vorai dieną slepiasi, o naktį jų priedangoje laukia grobio. Visgi didesnė plėšriavorių dalis yra aktyvūs dieną.
 Patelės nešiojasi rutuliškus ir truputį suplotos formos kokonus, kurie pritvirtinami prie voratinklinių karpučių. Išsiritusius jauniklius dar savaitę patelės nešiojasi ant savo pilvelio.
Septyntaškės boružės 
(Coccinella septempunctata)
Pasaulyje yra apie 4000 rūšių. Lietuvoje žinoma daugiau nei 50 rūšių.